Viena turtingiausių Europos moterų tituluojama Katrin Radmacher, šią savaitę laimėjusi skyrybų kovą dėl savo milijonų, buvusi vyrą kaltina melu ir godumu, kaip rašo Didžiosios Britanijos laikraštis "The Daily Mail".

Teismas sugriovė tradiciją

41 metų Vokietijos popieriaus imperijos paveldėtoja šią savaitę įėjo į istoriją. Didžiosios Britanijos aukščiausiasis teismas trečiadienį sukūrė teisinį precedentą, kai ikivedybinę sutartį pripažino privalomai įpareigojančia.

"Visi tikisi, kad jų santuoka truks visą gyvenimą, bet nuo dabar mes turime galimybę pasiruošti tam, jei viskas pasisuktų kitaip", – išgirdęs teismo sprendimą pareiškė K.Radmacher advokatas Simonas Bruce'as.

Jos buvęs vyras 39 metų prancūzas Nicolas Granatino iš moters norėjo prisiteisti 9,2 mln. svarų sterlingų (apie 35,12 mln. litų), nors buvo pasirašęs ikivedybinę sutartį, kurioje atsisakė bet kokių finansinių pretenzijų tuo atveju, jeigu santuoka iširtų.

Pripažinęs ikivedybinės sutarties galią, teismas sugriovė šimtmečius Didžiojoje Britanijoje gyvavusią tradiciją sutuoktiniams skiriantis dalytis turtą.

Skubota santuoka

K.Radmacher prisipažino, kad teismo sprendimas pagaliau užbaigė ketverius metus trukusį košmarą.

"Dabar žiūrėdama atgal suprantu, kad jis nebūtų manęs vedęs, jei nebūčiau turėjusi pinigų, – sakė moteris. – Iš meilės pamečiau galvą, mes susituokėme labai greitai, nespėjau jo iki galo pažinti."

Popieriaus verslo paveldėtoja K.Radmacher, kurios turtas vertinamas 100 mln. svarų sterlingų (390 mln. litų), ir prancūzų multimilijonieriaus sūnus N.Granatino susipažino 1997 m. ir jau kitais metais susituokė. Jie išvažiavo gyventi į Didžiąją Britaniją, susilaukė dviejų dukrų, vienai dabar yra septyneri, kitai – vienuolika metų.

2003 m. N.Granatino paliko pelningą darbą investicijų banke ir išėjo tyrinėti biotechnologijų Oksfordo universitete už 30 tūkst. svarų sterlingų (117 tūkst. litų) per metus. Tačiau žmonos dėka jis toliau maudėsi prabangoje.

Nežabotas apetitas

"Kad ir ką jam duodavau, kitą akimirką jis norėdavo dar. Tai mane labai erzindavo, – pasakojo K.Radmacher. – Kartą nupirkau jam laikrodį iš "Breguet", bet jis norėjo brangesnio. Tuomet nupirkau kitą už 40 tūkst. svarų sterlingų (156 tūkst.litų – red. past.). O vėliau jis pradėjo baksnoti į dar vieną – už 150 tūkst. svarų sterlingų (558 tūkst. litų – red. past.). Aš ne taip buvau išauklėta."

2006 m. moteris suprato, kad santuoka žlugo, ir paprašė skyrybų. Ji pasiūlė vyrui prabangų butą, finansinę paramą, kol jis baigs mokslus, ir galimybę matytis su vaikais. Bet N.Granatino atsisakė išsikraustyti.

K.Radmacher buvo priversta kurį laiką miegoti ant pripučiamų čiužinių, bet pagaliau pasiėmė dukras ir išsikraustė.

Ilgas bylinėjimasis

Spaudžiami K.Radmacher tėvo, kuris norėjo apsaugoti šeimos popieriaus gamybos verslą, sužadėtiniai 1998 m. Vokietijoje sudarė ikivedybinę sutartį, kurioje atsisakė finansinių pretenzijų vienas kitam skyrybų atveju. Po aštuonerių metų jie išsiskyrė, abu tėvai gavo teisę globoti vaikus, nors pirmenybė atiteko motinai.

Per skyrybas Didžiosios Britanijos teismas pripažino, kad ikivedybinė sutartis neturi galios, nes britų teisė tokio dokumento nepripažįsta. Teisėja tuomet nusprendė, kad sutarties sąlygos nesąžiningos vyro atžvilgiu.

Pirmosios instancijos teismas K.Radmacher įpareigojo N.Granatino sumokėti beveik 6 mln. svarų sterlingų (23,4 mln. litų). Apeliacinis teismas anuliavo šį sprendimą ir sumažino sumą iki 1 mln. (3,9 mln. litų). Vyras kreipėsi į Aukščiausiąjį teismą, bet šis jam nebuvo palankus.

Išmoko pamoką

Nors pralaimėjo, N.Granatino neliko nieko nepešęs. Jis galės 15 metų naudotis buvusiai žmonai priklausančiu namu Vokietijoje ir iš jos kasmet gaus 70 tūkst. svarų sterlingų (273 tūkst. litų) išmokas.

Skyrybų procesas buvo skandalingas, viešas ir labai brangus. Jis truko ketverius metus ir abiem pusėms atsiėjo 2 mln. svarų sterlingų (7,8 mln. litų).

"Man buvo labai sunku. Aš buvau mergina, kuri labai norėjo nors kartą ištekėti. Reikalai pakrypo bloga linkme, bet gerai, kad buvome apsidraudę. Nemanau, kad tai neromantiška, tai tiesiog praktiška. Ikivedybinė sutartis – tai vienintelis būdas būti tikram, kad kitam rūpi kaip žmogaus, o ne kaip banko sąskaita", – iš skaudžios pamokos suprato K.Radmacher.