Pagal Nobelio statutą kandidatų tapatybė 50 metų laikoma paslaptyje, tačiau šie du asmenys, kartu su buvusiu NATO vadovu Jensu Stoltenbergu, yra vieni garsiausių šių metų kandidatų.

Norvegijos Nobelio institutas pranešė, kad iš viso užregistruotos 338 kandidatūros – 244 asmenys ir 94 organizacijos.

Tai gerokai daugiau nei praėjusiais metais, kai buvo 286 kandidatai, tačiau mažiau nei 2016 metais, kai buvo užregistruota rekordiškai daug pretendentų – 376.

Nors Nobelio taikos premijos komitetas niekada neatskleidžia informacijos apie kandidatus, asmenys, turintys teisę juos siūlyti, įskaitant buvusius laureatus, bet kurios pasaulio šalies įstatymų leidėjus ir ministrų kabinetų narius, taip pat kai kuriuos universitetų profesorius, gali laisvai atskleisti savo pasiūlyto asmens pavardę ar organizacijos pavadinimą.

Pirmadienį JAV kongresmenas Darrellas Issa (Darelas Isa) savo įraše socialiniame tinkle „X“ paskelbė, kad jis taip pat siūlys D. Trumpą prestižinei premijai gauti, ir pridūrė: „Niekas nenusipelno jos labiau.“

Vėliau JAV žiniasklaida citavo D. Issos biurą, kuris teigė, kad nominacija grindžiama D. Trumpo pastangomis Artimuosiuose Rytuose.

Pasak Ukrainos žiniasklaidos, D. Issa jau praleido kandidatūrų teikimo terminą, tačiau Ukrainos parlamentaras Oleksandras Merežko taip pat pasiūlė D. Trumpo kandidatūrą dar lapkritį, taip siekdamas atkreipti tuomet dar tik išrinktojo JAV prezidento dėmesį.

D. Trumpo kandidatūra sklandė ir ankstesniais metais, tačiau šiemet ji, panašu, sulauktų itin daug dėmesio.

Jis nustebino daugelį sąjungininkų pradėdamas derybas su Maskva dėl jos karo Ukrainoje ir sukėlė nerimą dėl JAV užsienio politikos pokyčių.

Sausį tūkstančiai žmonių pasirašė Jungtinės Karalystės (JK) peticiją, kuria raginama prancūzę Gisele Pelicot (Žizel Peliko) raginama apdovanoti Nobelio taikos premija.

Ji sulaukė pagyrų už atvirą, viešą poziciją per savo buvusio vyro, kuris buvo nuteistas už tai, kad leido nepažįstamiems asmenims ją prievartauti, kai ji buvo apsvaiginta, teismo procesą.

Norvegijos parlamento nariai šiemet vietos žiniasklaidai pranešė, kad kaip kandidatą į Nobelio taikos premiją pasiūlė buvusį J. Stoltenbergą, Jungtinių Tautų (JT) vadovą Antonio Guterresą (Antoniju Guterišą) ir popiežių Pranciškų.

Praėjusiais metais Nobelio taikos premija atiteko Japonijos organizacijai „Nihon Hidankyo“, vienijančiai branduolinių bombų sprogimus Hirošimoje ir Nagasakyje išgyvenusius žmones, už pastangas uždrausti branduolinius ginklus.