Rusija su niekuo nesiskaito
Atlikti tokį tyrimą paskatino oficialus Ukrainos ambasados Osle kreipimasis į Norvegijos vyriausybę.
Iškelta įtarimų, kad Rusija į Norvegiją siunčia pašarų priedus, kurie užauginti Rusijos okupuotose Ukrainos Chersono, Zaporožės, Donecko ir Luhansko srityse. Šiose srityse anksčiau Ukraina augino daugiausiai saulėgrąžų ir sojų, iš kurių buvo gaminamas aliejus.
Paaiškėjo, kad Rusija Norvegijos lašišų augintojams siunčia baltymų koncentratą iš sojos pupelių, taip pat sėmenų, sojų ir rapsų aliejų. Aiškėja, kad Rusija yra vienintelė Europoje baltymų koncentrato gamintoja iš sojų pupelių.
Tyrimas Norvegijoje atskleidė, kad pašarų priedai lašišų augintojams Norvegijoje nėra siunčiami iš okupuotos Ukrainos teritorijos.
Nepaisant to, Rusija karo veiksmais eliminavusi pagrindinius Ukrainos saulėgrąžų ir sojų augintojus ir aliejaus iš jų gamintojus iš rinkos, pati į ją įsiliejo taip „maitindama“ savo karo mašiną.
Panašiai yra ir su Ukrainos grūdais. Rusija raketomis daužo Ukrainos grūdų eksporto įrangą šios šalies uostuose tam, kad užimtų jos grūdų rinkas pasaulyje.
Rusija nesiskaito su niekuo, netgi su savo sąjungininke Baltarusija, nes įtraukusi šią į karo sūkurį su Ukraina, dėl ko Baltarusija gavo sankcijas, užėmė jos kalio trąšų eksporto rinkas kitose pasaulio šalyse.
Vertė: Norvegija į pasaulio rinkas pateikia apie pusę išaugintos lašišų produkcijos. / „Aquaculture.com“ nuotr.
Rusiškų pašarų mažėjo
Norvegija yra unikali valstybė ir tuo, kad ji užaugina apie pusę visų pasaulio lašišų.
Prieš Rusijos pradėtą karą Ukrainoje, Norvegija pirkdavo lašišų maisto žaliavas tiek iš Rusijos, tiek iš Ukrainos. Rusija buvo vienas iš pagrindinių lašišų pašaro tiekėjų. Žaliavos iš Rusijos Norvegijos lašišų pašarų racione 2021 m. sudarė apie 22 proc. žaliavų kiekio. Prasidėjus karui, nemaža dalis Norvegijos lašišų maisto žaliavų pirkėjų atsisakė Rusijos rinkos. 2022 m. lašišų pašarų importo iš Rusijos dalis sudarė 15 proc. Manoma, kad 2023 m. jis vis dar sieks apie 8 proc.
Pagal piniginę išraišką, 2021 m. lašišų auginimo pašarų priedų importas iš Rusijos siekė 3,3 mlrd. Norvegijos kronų (apie 285 mln. eurų), 2022 m. nukrito iki 2,9 mlrd. Norvegijos kronų (apie 250 mln. eurų), o šiais metais sumažėjo iki 560 mln. Norvegijos kronų (apie 48 mln. eurų).
Norvegijos Vyriausybė nustatė, kad du dideli lašišų maisto žaliavų tiekėjai vis dar importuoja lašišų pašarų priedus iš Rusijos. Jų atstovai aiškino, kad tai daroma vien todėl, kad žuvų pašarų priedams, kurie gaminami Rusijoje, nėra taikomos sankcijos.
Žuvų pašarų rinka yra specifinė, itin siaura, jų gamintojų pasaulyje nėra daug. Rusija buvo vienas iš pagrindinių žuvų pašarų, daugiausia baltymų koncentrato iš sojų gamintojų. Be jų vienas iš šių pašarų gamybos lyderių yra ir Brazilija. Norvegijos žuvų auginimo pašarų importuotojai aiškino, kad pašarus lašišoms pirkdavo iš įvairių šalių, taip tarsi subalansuodami rinką, kad joje niekas nesumanytų kelti žuvų pašarų kainų. Taip pat norvegai neva siekiantys išlaikyti su Rusija žuvų pašarų tiekimo grandines.
Eliminuodama kitas slavų kilmės valstybes iš pasaulinės rinkos Rusija užima arba taikosi į jų vietą.
Norvegai baiminasi rusų
Šiaip Norvegija, nors nėra ES šalis, laikosi bendrų sankcijų prieš agresyvią Rusiją susitarimų.
Ji kaip ir Baltijos šalys, Lenkija, kitos Skandinavijos šalys įvedė draudimus įvažiuoti į savo šalies teritoriją Rusijos piliečiams su automobiliais rusiškais numeriais.
Norvegija, o ypač jos šiaurinė dalis, daugiausia Kirkeneso miestas ir regionas itin glaudžiai buvo susietas su Rusijos ekonomika. Rusijos žvejai šiame regione laikydavo ir aptarnaudavo savo laivus. Dabar to neliko. Tai lėmė, kad Kirkeneso miestas atsidūrė palyginti sunkioje ekonominėje duobėje.
Norvegijoje buvo kilusi nepasitenkinimų banga ir dėl to, kad Rusijos žvejų laivams pernelyg daug buvo išduota leidimų lankytis Norvegijos uostuose. Taip Rusija, prisidengdama žvejų laivais, neva galinti vykdyti žvalgybą įvairiuose Norvegijos regionuose. Buvo nuspręsta apsiriboti leidimų išdavimu rusų laivams lankytis tik keliuose žvejybos uostuose tam, kad Norvegijoje galėtų atiduoti sugautą žuvį.
Dabar kai Ukrainos laikinasis ambasadorius Osle Igoris Holovčenko kreipėsi į Norvegijos valdžią su prašymu nutraukti prekybą su Rusija, lašišų pašarų priedų importo iš Rusijos gali nelikti.
Yra ir moralinis Norvegijos lašišų auginimo rusiškais pašarais aspektas. Norvegijos lašišos daugiausia parduodamos Vakarų Europos šalyse. Kai pasklis informacija, kad Norvegijos lašišos vis dar šeriamos pašarais iš karą sukėlusios agresyvios Rusijos, žmonės gali atsisakyti pirkti lašišas su rusiškos karo mašinos šešėliu. Todėl Norvegijos Vyriausybė itin noriai ėmėsi vykdyti tyrimą dėl lašišų pašarų. Greičiausiai Norvegijos politikai sieks, kad būtų uždaryti paskutiniai pašarų importo iš Rusijos keliai į Norvegijos lašišų fermas.
