Ketvirtadienį ši Šiaurės šalis paskelbė, kad 15 Rusijos diplomatų – maždaug trečdalį ambasados Osle darbuotojų – paskelbė nepageidaujamais asmenimis, nes jie „vykdė veiklą, nesuderinamą su jų diplomatiniu statusu“.

Šis sprendimas dar labiau padidino įtampą Oslo ir Maskvos santykiuose, kurie ir taip yra prasti po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.

„Šnipinėjimo iš Rusijos rizika neišnyko, tačiau ji gerokai sumažėjo“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė Norvegijos policijos saugumo tarnybos (PST) kontržvalgybos vadovė Inger Haugland.

Ji paaiškino, kad išsiųsti žmonės buvo „įvairių sričių specialistai“.

Jos teigimu, šie asmenys, be kita ko, užsiėmė žvalgybos šaltinių verbavimu, pasiklausymu ir techniniu šnipinėjimu bei technologijų įgijimu.

I. Haugland pateikė įtariamo žvalgybos pareigūno, kuris Rusijos karinės žvalgybos (GRU) vardu bandė įgyti „pažangių povandeninių technologijų“, pavyzdį.

PST teigimu, nors Rusijos šnipinėjimo veikla po diplomatine priedanga buvo pažeista, kiti kanalai išliko atviri.

I. Haugland nurodė, kad esama šnipų vizitų, vadinamųjų „miegančių agentų“, civilinių žvalgybos duomenų rinkimo ir kibernetinio šnipinėjimo pavojaus.

„Šnipinėjimo rizika pasikeitė dėl Rusijos invazijos į Ukrainą“, – pažymėjo pareigūnė.

„Rusija gali daugiau laimėti ir mažiau prarasti vykdydama šnipinėjimo veiklą Europoje ir Norvegijoje“, – pridūrė ji.

PST teigimu, Skandinavijos šalis ypač domina Maskvą dėl jos ginklų pramonės ir energetikos sektoriaus.

Maskva pažadėjo atsakyti į 15 jos ambasados darbuotojų išsiuntimą.

„Tai dar vienas itin nedraugiškas žingsnis, po kurio bus imtasi atsakomųjų priemonių“, – naujienų agentūrai AFP elektroniniu paštu sakė Rusijos ambasados atstovas spaudai Timuras Čekanovas.