Pokalbio telefonu metu abu lyderiai „paragino pratęsti Jungtinių Tautų remiamą susitarimą dėl grūdų po liepos 17 dienos“, sakoma kanclerio atstovo spaudai Steffeno Hebestreito (Štefeno Hėbeštreito) pareiškime.

Jis pridūrė, kad prieš metus JT tarpininkaujant sudarytas ir nuo to laiko kelis kartus atnaujintas susitarimas padeda gerinti pasaulinę maisto situaciją.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui praėjusį mėnesį pareiškus, kad jis svarsto apie pasitraukimą iš susitarimo, susirūpinimas dėl jo padidėjo.

Maskva ne kartą grasino nutraukti susitarimą, kuriuo užtikrinamas saugus Ukrainos grūdų eksportas per Juodąją jūrą, ir reikalavo garantijų Rusijos trąšų eksportui.

Analogišku Maskvos ir JT susitarimu siekiama palengvinti rusiškų maisto produktų ir trąšų, kuriems netaikomos Maskvai įvestos Vakarų sankcijos, eksportą, tačiau Rusija teigia, kad šio susitarimo nesilaikoma.

Rusijos ambasadorius prie JT Ženevoje anksčiau pirmadienį pareiškė, kad šiuo metu nėra pagrindo išlaikyti susitarimo status quo.

Genadijus Gatilovas valstybiniam laikraščiui „Izvestija“ sakė, kad Vakarų sostinės stabdo Rusijos žemės ūkio banko prijungimą prie SWIFT bankų sistemos.

„Tai, ką matome dabar, nesuteikia mums pagrindo sutikti išlaikyti status quo“, – teigė jis interviu.

2022 metų vasarį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Ukrainos Juodosios jūros uostai buvo užblokuoti karo laivų, kol pagal 2022 metų liepą pasirašytą susitarimą nebuvo sudarytos sąlygos gabenti svarbiausius eksportuojamus grūdus.

Ukraina buvo viena didžiausių grūdų augintojų pasaulyje, o susitarimas padėjo sušvelninti konflikto sukeltą pasaulinę maisto krizę.

JT duomenimis, iki šiol pagal šį susitarimą eksportuota apie 32,4 mln. tonų. Kiek daugiau nei pusę eksporto sudarė kukurūzai, o daugiau nei ketvirtadalį – kviečiai.

Pernai liepą su JT ir Turkija sudarytas pirminis 120 dienų susitarimas buvo pratęstas tris kartus: lapkritį, kovą ir gegužę.