Bulgarijos, kuriai dabar priklauso pusmetį trunkantis pirmininkavimas blokui, užsienio reikalų ministrė Ekaterina Zacharjeva antradienį pareiškė, kad tai yra „svarbi diena“ tiek Albanijai ir Makedonijai, tiek „visiems Vakarų Balkanams“.

„Šalys narės nustatė planą dėl priėmimo derybų su Buvusia Jugoslavijos respublika Makedonija ir Albanija 2019-ųjų birželį“, – sakoma Bulgarijos pirmininkavimo ES paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“.

Austrijos ES reikalų ministras Gernotas Bluemelis (Gernotas Bliumelis) sakė paprašęs Europos Komisijos parengti pagrindus pradėti priėmimo derybas, „tačiau, žinoma, turi būti įgyvendintos tam tikros sąlygos“.

Austrija perims pirmininkavimą ES liepą.

Derybas bus leista pradėti po kitų metų gegužę vyksiančių Europos Parlamento rinkimų, jei Makedonija ir Albanija ir toliau darys pažangą vykdydamos reformas, kurių reikalauja Bendrija; ypač susijusias su kova su organizuotu nusikalstamumu bei korupcija Albanijoje.

Dauguma ES narių pritarė siūlymui pradėti derybas dėl tų dviejų šalių narystės nedelsiant, tačiau Prancūzija ir Nyderlandai tam pasipriešino ir sakė, kad pirmiausia norėtų išvysti jų įvykdytas ilgalaikes reformas.

The decision to set a date for starting talks was taken by the bloc's European Affairs ministers during a meeting in Luxembourg which saw reservations expressed by France and the Netherlands, according to two European sources.

Pasak dviejų šaltinių Bendrijoje, sprendimas nustatyti derybų datą buvo priimtas per ES Europos reikalų ministrų susitikimą Liuksemburge.

„Jis (susitarimas) išvydo pasaulį labai sudėtingai“, – tviteryje parašė Vokietijos jaunesnysis užsienio reikalų ministras Michaelis Rothas (Michaelis Rotas).

Vienas diplomatinis šaltinis naujienų agentūrai AFP sakė, kad kai kurias ES valstybes pritarti deryboms paskatino neseniai pasiektas Atėnų ir Skopjės susitarimas pakeisti Makedonijos pavadinimą.

Kad susitarimas visiškai įsigaliotų, reikės atlikti kelis kitus žingsnius, įskaitant rudenį Makedonijoje planuojamą surengti referendumą.

Nacionalistai abiejose šalys nusistatę prieš birželio 17-ąją sudarytą istorinį preliminarų susitarimą, kad Graikijos kaimynė vadinsis Šiaurės Makedonija, o graikų Makedonijos provincija išsaugos savo pavadinimą.

Atėnai savo ruožtu ketina atšaukti savo prieštaravimus dėl Makedonijos stojimo į NATO ir Europos Sąjungą.

Tokiu būdu turėtų būti išspręstas ginčas, nuo 1991 metų temdęs abiejų kaimynių santykius.

Atėnai prieštaravo, kad jos kaimynė būtų vadinama Makedonija, nes tokį patį pavadinimą turi Graikijos šiaurinė provincija, senovinės Aleksandro Didžiojo imperijos lopšys ir šiuolaikinių graikų pasididžiavimo šaltinis.

Vis dėlto jei per referendumą Makedonijos gyventojai nepritartų valstybės pavadinimo keitimui, „pakvietimas (šaliai) prisijungti prie NATO būtų atšauktas, o derybos su ES sustotų“, perspėjo Graikijos ministras pirmininkas Aleksis Cipras (Alexis Tsipras).

ES šiuo metu turi 28 nares, bet Didžioji Britanija ruošiasi palikti Bendriją 2019-ųjų kovo pabaigoje.