Kas bus pagrindinė pasaulio jėga XXI a.? JAV žurnalas "Newsweek" prognozuoja, kad iš ekonominės krizės Europa iškils stipresnė už Ameriką.

Kritikai, atverkite akis!

Vašingtone, Maskvoje ir Pekine tapo madinga Europą vadinti senstančia ir išgyvenančia saulėlydį. Vienas Maskvos smegenų centras birželį Senąjį žemyną įvertino kaip bejėgį prieš Rusijos karinę galią. JAV Nacionalinė žvalgybos taryba pernai Europą pavadino iš vidaus draskomu šlubuojančiu milžinu.

Tokie vertinimai turi pagrindo. ES skaldo daugybė problemų, pradedant santykiais su Rusija ir baigiant NATO ateitimi. Europos bankai turi daugiau "toksinių" aktyvų, nei Amerikos. Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija vykdo skirtingą užsienio politiką, todėl galingos ir bendrą tikslą turinčios Europos vizija kai kam atrodo blanki.

Tačiau kritikai prasilenkia su realybe. Kol JAV ir Rusija stengiasi išsikapanoti iš ekonominės duobės, o Kinija ir Indija bando spręsti savo vidaus problemas, Europa užtikrintai žygiuoja į priekį. Praėjus 20 metų po Berlyno sienos griūties, žemynas smarkiai pasikeitė. Jis vieningas, turtingas ir saugus, kaip niekada anksčiau. JAV konsultacinės bendrovės "Boston Consulting Group" skaičiavimais, Europa šiemet Jungtines Valstijas aplenkė pagal turtus. Kitąmet Senojo žemyno gyventojų skaičius viršys pusę milijardo, o bendras vidaus produktas bus toks pat, kaip JAV ir Kinijos kartu sudėjus.

Saldūs reformų vaisiai

Pasaulio ekonomikos krizė parodė, kad švelnesnis ir labiau reguliuojamas europietiško kapitalizmo modelis pasiteisino. Ne veltui kai kurios šalys pradėjo prašytis į ES, tikėdamosi rasti prieglobstį nuo ekonominių audrų. Krizė, nors ir sukėlė sunkių padarinių, vis dėlto sustiprino ES vienybę, o priimta Lisabonos sutartis valstybių blokui leis funkcionuoti sklandžiau.

Europa taip pat aktyviai veikia užsienyje. Ji skiria didžiąją dalį humanitarinės pagalbos, taiką ir stabilumą įvairiuose pasaulio kraštuose palaiko 71 tūkst. jos karių. Nors draskoma vidinių ginčų, ES kasdien atrodo vis geriau.

Europos žlugimas ne kartą pranašautas, bet taip ir neįvyko. Devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje buvo daug kalbų apie eurosklerozę, menką gimstamumą ir didelį nedarbą. Nuo to laiko Europos valstybės pradėjo reformų maratoną, priėmė lankstesnius darbo įstatymus, padidino konkurenciją ir sulaukė puikių rezultatų. Nuo 2000 iki 2008 m. Senojo žemyno šalys sukūrė 9 mln. daugiau darbo vietų nei JAV, ir dabar jose mažesnis nedarbo lygis.

Komunizmo žlugimas ir Sovietų Sąjungos subyrėjimas praėjusiame dešimtmetyje pakurstė kalbas apie NATO saulėlydį ir nacionalizmo šmėklą, kuri aiškiai pasireiškė Balkanuose. Tačiau tai nesutrukdė Europai plėstis į Rytus. ES 1989 m. turėjo 12 valstybių narių, o šiandien – 27.

Integracija toliau stiprinama. Prieš keletą metų atrodė, kad tarp senų ir naujų ES valstybių atsivėrė praraja. Kildavo daug ginčų dėl santykių su JAV ir Rusija, karo Irake. Dabar nesutarimai pamažu nyksta, ekonominiai ir politiniai ryšiai stiprėja. ES šalys kuria bendrus karinius dalinius, o Rytų Europa aiškiai demonstruoja nusivylimą Jungtinėmis Valstijomis.

Prognozės palankesnės Europai

Pasaulio ekonomikos krizė sukėlė abejonių dėl Europos ateities. Ji yra labiau priklausoma nuo prekybos nei JAV, todėl patyrė didesnį smūgį. Tačiau Europos sunkiasvorės Prancūzija ir Vokietija pirmos įveikė recesiją, aplenkė Jungtines Valstijas. Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad JAV ekonomika atsigaus sparčiau, bet tik iki 2013-ųjų. Paskui metinis ekonomikos augimas sulėtės iki 2 proc. ir susilygins su euro zonos valstybių rodikliais. Tačiau šių šalių bendras vidaus produktas vienam gyventojui augs dvigubai sparčiau.

Amerikos konkurencinis pranašumas pamažu nyksta. Volstrito bankai ir kredito kortelių kultūra anksčiau prisidėjo prie JAV klestėjimo, o dabar pradėjo šlubuoti ir atsigaus dar negreit. Vyriausybių deficitas auga visame pasaulyje, bet Jungtinėse Valstijose jis kitąmet sudarys 94 proc. bendrojo vidaus produkto ir bus 15 proc. didesnis nei Europos šalyse.

"Independent Strategy" ekonomistas Bobas McKee tvirtina, kad didelės naštos slegiama JAV ekonomika leis Europai sustiprėti. Pasak jo, tarptautinės Senojo žemyno bendrovės turi daugiau galimybių išnaudoti augančių rinkų pranašumus.

Jungtinės Valstijos ir Europa skirtingai vertina darbą. JAV bendrovės visuomet galėjo laisviau samdyti ir atleisti darbuotojus. Tai leido joms greitai kurti darbo vietas, bet taip pat greitai ir jas naikinti. Amerikiečiai darbininkai buvo mažiau apsaugoti, bet nedarbas buvo mažesnis. Dabar viskas keičiasi. Kolumbijos universiteto ekonomistas Edmundas Phelpsas prognozuoja, kad natūralus nedarbo lygis Jungtinėse Valstijose po krizės padidės nuo 5 iki 7 proc. ir priartės prie Europos rodiklio – 7,5 proc.

Krizė taip pat parodė, kad ES valstybės gali veikti išvien. Kai kilo bankų krizė, valstybių bloko lyderiai pradėjo ginčytis dėl ekonomikos skatinimo priemonių. Tačiau nuosmukiui didėjant, Latvijai ir Vengrijai ritantis į bedugnę, Europos centrinis bankas ėmėsi ryžtingų veiksmų ir pasiūlė iki tol neregėtą pagalbą. Vokietija užtikrino, kad turtingesnės ES šalys neleis bankrutuoti nė vienai euro zonos valstybei. Tai sustiprino euro kaip alternatyvios rezervinės valiutos patikimumą. Nuo vasario bendra Europos valiuta JAV dolerio atžvilgiu pabrango 17 proc. Pernai 18 proc. viso pasaulio valiutos rezervų buvo saugoma eurais, o šiemet – jau 27 proc.

Nebijo imtis ir ginklo

Senasis žemynas įgauna vis svarbesnį vaidmenį tarptautinėje arenoje. Per pastarąjį dešimtmetį ES šalys pradėjo savarankiškas taikos palaikymo misijas Bosnijoje, Konge, Gruzijoje, Čade ir kitose šalyse. JAV korporacijos "RAND" vertinimu, Europos šalių tarptautinės misijos atnešė daugiau rezultatų nei Vašingtono.

Stereotipas, kad Europa nesiima rizikingų užduočių, pamažu nyksta. Praėjusį mėnesį Briuselis dvylikai mėnesių pratęsė savo pirmąją jūrų misiją prie Somalio krantų, kur Europos laivų flotilė nuo metų pradžios sužlugdė maždaug 100 piratų atakų. Dvi dešimtys Europos valstybių dalyvauja Afganistano operacijoje ir aukoja savo karius. Prieš dešimtmetį niekas net nebūtų pagalvojęs, kad taikioji Vokietija būtų galėjusi įsivelti į nuožmų karą. Šiandien 4 tūkst. bundesvero karių tarnauja Afganistane.

"ES pasiekė brandžią būklę"

Europa žengė didelį žingsnį į priekį, kai Čekija paskutinė iš 27 valstybių narių ratifikavo Lisabonos sutartį, dar vadinamą nauja ES konstitucija. Nors sulaukė daug kritikos, dokumentas leis valstybių blokui funkcionuoti sklandžiau. Dabar ES turės prezidentą, kuris koordinuos darbą, daugiau sprendimų bus priimama balsų dauguma, o ne vienbalsiai. Taigi mažosios valstybės narės, pavyzdžiui, Kipras, negalės visos Bendrijos laikyti įkaite ir vetuoti vieno ar kito sprendimo.

Prinstono universiteto profesorius Andrew Moravcsikas tvirtina, jog Lisabonos sutartis išsprendė ginčą tarp vadinamųjų federalistų, kurie nori, kad ES taptų supervalstybe, ir euroskeptikų, manančių, kad Briuselis jau dabar turi per daug galių.

"ES pasiekė galutinę brandžią būklę, – tikina A.Moravcsikas. – Tai panašu į 1789-ųjų JAV konstitucinį kompromisą." Europos lyderiams dabar nereikės švaistyti laiko vidiniams ginčams dėl ES ateities.

Europa tapo pavyzdžiu

Visas pasaulis dabar juda europietiška kryptimi, sako Markas Leonardas, knygos "Kodėl Europa dominuos XXI amžiuje" autorius. Karinės priemonės nepadėjo išspręsti konfliktų – tai akivaizdžiai demonstruoja lyg ant parako statinės gyvenantis Irakas ir skolose skęstančios Jungtinės Valstijos. Pradedant Irano branduolinėmis ambicijomis ir baigiant klimato kaitos problemomis, Europos pasirinktas kelias – derybos ir daugiašališkumas – dabar atrodo gerokai efektyvesnis.

Europa turėtų pasinaudoti sau palankiomis sąlygomis ir užtikrinti tolesnę plėtrą – pagrindinį ginklą savo įtakai ir vertybėms skleisti. ES lyderiai laikosi šio kurso, nepaisydami augančio žmonių pasipriešinimo.

Kroatija neseniai išsprendė ginčą dėl savo ir Slovėnijos sienos, kad įgyvendintų savo svajonę 2012-aisiais įsilieti į Europos valstybių šeimą. Į ES prašosi Juodkalnija, Makedonija, Albanija – viena labiausiai atsilikusių žemyno šalių. Ji neseniai pasiūlė įteisinti homoseksualų santuokas, kad pademonstruotų pagarbą žmogaus teisėms – vienai pagrindinių ES vertybių. Net Turkijos integracija lėtai, bet juda. Nors pastaruoju metu ši valstybė labiau žiūri į Rytus, o ne į Vakarus, per pastarąjį dešimtmetį ji tapo šiuolaikiškesnė ir vakarietiškesnė. Daryti reformas ją pastūmėjo tikslas prisijungti prie ES.

Vos per 20 metų ES virto šiuolaikiška ir ambicinga kolektyvine jėga. Artimiausioje ateityje ji vienintelė sugebės mesti iššūkį Vašingtono dominavimui pasaulyje. Galbūt ES darbo stilius – valdžios pasidalijimas, kompromisų paieškos ir nesuskaičiuojami komitetai – atrodo nuobodus. Tačiau smarkiai susipynusiame pasaulyje visa tai tapo standartu.

"Po dešimties metų pabusime ir pasakysime: oho, mes išsprendėme dar daugiau problemų", – šviesią ES ateitį piešia A.Moravcsikas. Galbūt entuziastai perdeda sakydami, kad XXI a. dominuos Europa, bet skeptikai tikrai prasilenkia su realybe.