R. Bachelot Prancūzijos radijui sakė, kad „yra pasiektas tvirtas konsensusas viešojoje erdvėje ir pareigūnų tarpe“, jog smailė turi būti atstatyta tokia pati, kokia buvo.

Kiek vėliau ketvirtadienį posėdyje speciali komisija spręs šį klausimą.

R. Bachelot teigimu, galutinį sprendimą priims Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kuris iki šiol tikino, kad pernai balandį per gaisrą suniokotam XIII a. monumentui reikia modernios architektūros „gesto“.

Gaisro metu didžiulė XIX a. pastatyta smailė kartu su dalimi stogo įgriuvo į katedros navą.

E. Macronas nori, kad Dievo Motinos katedra būtų atstatyta iki 2024 m. vyksiančių Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių.

Tiesa, atstatymo darbams trukdė oro sąlygos, nerimas dėl taršos švinu ir koronaviruso pandemija. Nesutarimai taip pat kilo po to, kai E. Macronas pareiškė, kad „galima įsivaizduoti šiuolaikinės architektūros gestą“, kuris esą pakeistų 96 m aukščio smailę, „nes ši nebuvo dalis pradinės katedros“.

Smailė buvo pastatyta XIX a. viduryje, pakeitus viduramžių smailę, kuri buvo nugriauta 1786 m.

Ketvirtadienį savo verdiktą dėl katedros atstatymo skelbs Prancūzijos nacionalinio paveldo ir architektūros komisija (CNPA).

Praeitą savaitę atstatymo darbams vadovaujantis generolas Jeanas-Louisas Georgelinas teigė, kad sulydyti pastoliai aplink katedrą turėtų būti nuimti iki rugsėjo pabaigos.

Medinis katedros stogas užsiliepsnojo atliekant rekonstrukcijos darbus.