JAV gynybos sekretorius Ashonas Carteris (Aštonas Karteris) antradienį patvirtino, kad Vašingtonas dislokuos apie 250 tankų, šarvuočių ir kitos karinės technikos šešiose Europos šalyse, kad padėtų padrąsinti NATO sąjungininkes, patiriančias grėsmę dėl Rusijos politikos ir teroristinių grupuočių veiklos.

„Laikinai dislokuosime vienos šarvuotosios brigados kovinės komandos mašinas ir susijusią įrangą Vidurio ir Rytų Europos šalyse“, – A.Carteris sakė per bendrą spaudos konferenciją su trijų Baltijos šalių gynybos ministrais.

Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija ir Rumunija gaus po karinės technikos komplektą, kurio pakaktų vienai kuopai arba batalionui apginkluoti ir kuris bus dislokuotas tose šalyse bent jau laikinai. A.Carteris sakė, kad ši technika galės būti kilnojama regione, vykdant karių mokymams ir pratyboms. Tarp numatomos dislokuoti ginkluotės bus ratinių pėstininkų kovos mašinų „Bradley“ ir savaeigių haubicų.

Vokietija dalyvaus šioje išplėstinėje ginkluotės dislokavimo programoje, bet joje JAV ginkluotė jau dislokuota.

Įgyvendinus šią programą, NATO šalys galėtų greičiau reaguoti į bet kokią karinę krizę šiame regione.

A.Carteris šį pareiškimą padarė po Taline vykusių derybų su Estijos, Latvijos ir Lietuvos gynybos ministrais – o diena anksčiau Jungtinės Valstijos paskelbė skirsiančios ginkluotės, orlaivių ir karių, tarp kurių bus ir komandosų, reikalingų naujoms NATO itin greito reagavimo pajėgoms, turinčioms padėti atgrasyti potencialią Rusijos agresiją Aljanso rytiniame sparne ir brutalių islamo ekstremistų grėsmę bloko pietuose.

Pasak gynybos sekretoriaus, Jungtinės Valstijos taip pat bendradarbiaus su Estijoje įsikūrusiu NATO kibernetinio saugumo centru, padėdamos sąjungininkams stiprinti apsaugos nuo kibernetinių atakų priemones.

Išankstinio karinės technikos dislokavimo vietos parinktos netoli mokymų poligonų, siekiant sutaupyti laiko ir išlaidų, reikalingų tos įrangos transportavimui į pratybas.

Dvikryptis JAV planas, numatantis technikos dislokavimą Europoje ir išteklių skyrimą NATO itin greito reagavimo pajėgoms, pabrėžia Amerikos įsipareigojimus padėti sąjungininkams atremti didėjančias grėsmes Europos rytiniuose ir pietiniuose pakraščiuose.

JAV ir NATO sąjungininkai kritikuoja Rusiją dėl vis agresyvesnių veiksmų, – Krymo aneksijos, pagalbos separatistams Rytų Ukrainoje.

Pagal šį planą Jungtinės Valstijos gali laikinai padidinti Europoje dislokuotų amerikiečių karių skaičių, nors dauguma jų tikriausiai būtų perkelti iš kitų bazių šiame regione. Joks JAV karių arba technikos perkėlimas neplanuojamas artimiausiu laiku.

A.Carteris sakė, kad Jungtinės Valstijos būtų linkusios suteikti sąjungininkams kitokios pagalbos, jeigu būtų paprašytos ir jeigu tai būtų patvirtinta – pavyzdžiui, užtikrinti papildomus žvalgybos pajėgumus, sustiprinti specialiąsias pajėgas ir logistikos pajėgumus, aprūpinti transporto lėktuvais ir įvairia papildoma ginkluote, tokia kaip bombonešiai, naikintuvai ir laivuose bazuojamos raketos.

Tačiau Vašingtonas nepasiųstų į Europą didelių antžeminių pajėgų, pridūrė Pentagono vadovas.