Rinkimai buvo paskelbti po ankstesnės prezidentės Park Geun-hye (Pak Gjunhė) atstatydinimo ir apkaltinimo dėl įtariamos korupcijos, ir vyko tvyrant didelei įtampai tarp Seulo ir branduolinį ginklą turinčios Šiaurės Korėjos.

Rinkėjai buvo įaudrinti pykčio dėl didelio masto kyšininkavimo ir įgaliojimų viršijimo skandalo, išvertusio iš valdžios Park Geun-hye. Šis sukrėtimas dar labiau paaštrino žmonių nusivylimą nedarbu ir ekonomikos lėtėjimu.

Už Demokratų partijos kandidatą balsavo apie 41,4 proc. rinkėjų, rodo trijų televizijų atliktas bendras tyrimas. Nuo jo smarkiai atsiliko konservatyviųjų pažiūrų Hong Joon-pyo (Hong Džunpjo), gavęs apie 23,3 proc. balsų, o už trečioje vietoje likusį centristą Ahn Cheol-soo (An Čolsu) balsavo 21,8 proc. rinkėjų.

„Jaučiu stiprią žmonių valią pakeisti vyriausybę. ... Galim e paversti tai tikrove tik balsuodami“, – sakė Moon Jae-inas, kuris kartu su žmona balsavo vienoje rinkimų apylinkėje Seulo vakariniame rajone.

Nacionaliniai rinkimai Pietų Korėjoje būna nedarbo diena ir buvo tikimasi rekordinio rinkėjų aktyvumo. Iki 19 val. vietos laiku – valanda iki rinkimų apylinkių darbo pabaigos – savo valią jau buvo pareiškę 75,1 proc. rinkėjų. Tai šiek tiek mažiau nei buvo galutinis rinkėjų aktyvumas prieš penkerius metus.

59 metų Kim Sun-chulas (Kim Sunčulas) sakė balsavęs už Moon Jae-iną, nes „šaliai reikia atkurti demokratiją, kurią taip pakirto Park vyriausybė“.

Per šią rinkimų kampaniją daugiausiai dėmesio buvo skirta ekonomikai, kiek mažiau – Šiaurės Korėjai. Vis dėlto po dešimtmetį trukusio konservatorių valdymo Moon Jae-ino pergalė gali lemti didelius Seulo santykių su Pchenjanu ir pagrindiniu sąjungininku Vašingtonu pokyčius.

64 metų Moon Jae-inas, kritikų laikomas pernelyg švelniu Šiaurės Korėjai, ragino atnaujinti dialogą, mažinti įtampą ir grįžti prie derybų stalo. Be to, manoma, kad jis palaikytų didesnę nepriklausomybę santykių su Jungtinėmis Valstijomis srityje. Amerika, Seulo saugumą garantuojanti šalis, Pietų Korėjoje laiko 28,5 tūkst. savo karių.

Kampanijos metu Moon Jae-inas žurnalistams sakė, kad jų buvimas yra „svarbus ne tik mūsų pačių saugumui, bet ir pasaulinei JAV strategijai“.

Šiaurės Korėja nuo praeitų metų pradžios atliko du branduolinius bandymus ir išbandė virtinę raketų. Pchenjanas siekia pasigaminti raketų, galinčių nuskraidinti branduolinių užtaisų į taikinius JAV žemyninėje dalyje.

Vašingtonas sakė neatmetantis karinės intervencijos galimybės ir šis pareiškimas didina nerimą, kad konfliktas gali eskaluotis.

Vis dėlto pastaruoju metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) sušvelnino retoriką ir teigė, kad jam būtų „garbė“ susitikti su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu (Kim Čen Unu).

Moon Jae-inas irgi sakė norintis aplankyti Pchenjaną ir susitikti su Kim Jong Unu. Būsimasis Pietų Korėjos lyderis taip pat teigia, kad būtų galima atnaujinti dabar uždarytus kai kuriuos abiejų Korėjų bendrus projektus, tokius kaip Kesongo pramonės zona.

72 metų gydytojas Chung Tae-wanas (Čung Tėvanas), kuris savo balsą atidavė klestinčiame sostinės rajone Sočo rajone, parėmė Moon Jae-ino oponentą.

„Balsavau už Hong (Joon-pyo), nes saugumas (Šiaurės Korėjos atžvilgiu) yra svarbiausias dalykas“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

Didelis susiskaldymas

Tačiau daugeliui Pietų Korėjos rinkėjų labiausiai rūpėjo korupcija, lėtėjantis augimas, nedarbas ir net oro tarša iš Kinijos.

Spartus Pietų Korėjos augimas nuo 8-ojo iki 10-ojo dešimtmečio ištraukė karo nualintą šalį iš skurdo, bet ekonomikai bręstant sulėtėjo ir dabar trisdešimtmečių ir jaunesnių žmonių nedarbas yra rekordinis - 10 procentų.

Nusivylimas augančia turtine ir galimybių nelygybe kurstė pyktį dėl Park Geun-hye skandalo, kuris atskleidė draugiškus ir korumpuotus ryšius tarp reguliuotojų ir dešimtmečius gyvuojančių įtakingų, į šeimą orientuotų konglomeratų džebiolų.

Park Geun-hye laukia teismas dėl korupcijos. Byla yra susijusi su vyriausybės malonių teikimu garsiems verslininkams, tarp jų – „Samsung“ paveldėtojui Lee Jae-yongui (Li Džejongui), kurie esą papirko slaptą prezidentės patikėtinę Choi Soon-sil (Čoi Sunsil).

Moon Jae-inas, Ahn Cheol-soo ir kiti kandidatai žadėjo reformuoti ekonomikoje dominuojančius i seniai kritikuojamus džebiolus.

Kitas svarbus klausimas yra santykiai su svarbiu prekybos partneriu Pekinu, kuris įvedė virtinę priemonių, laikomų ekonominiu kerštu už JAV priešraketinės sistemos THAAD dislokavimą Pietų Korėjoje.

Rinkimų dieną dienraštis „JoongAng“ redaktoriaus skiltyje rašė, kad po korupcijos skandalo ir Park Geun-hye apkaltos Pietų Korėja liko „dreifuoti“ dėl „didelio susiskaldymo ir nacionalinės vadovybės nebuvimo“.

Rinkimai „yra gera proga grąžinti sunkumus išgyvenančią šalį į vėžes“, rašė laikraštis.