Rinkimai rengiami po kelis mėnesius trukusios aklavietės po to, kai rugpjūčio mėnesį vyriausybei buvo pareikštas nepasitikėjimas, tačiau ji ir toliau valdė, o tai sukėlė protestų bangą ir raginimus surengti pirmalaikius parlamento rinkimus.

Pastaruosius birželio 11 dieną M. Djukanovičius paskelbė penktadienį, praėjus dienai po to, kai jis paleido parlamentą, pasibaigus trijų mėnesių terminui, per kurį paskirtasis ministras pirmininkas turėjo suformuoti naują vyriausybę.

Juodkalnijos prezidento vaidmuo iš esmės yra simbolinis, o didžioji politinė valdžia priklauso ministrui pirmininkui.

Nepaisant to, M. Djukanovičius tebėra vienas svarbiausių šalies veikėjų, garsėjantis įtaka visoje Juodkalnijoje nuo tada, kai 2006 metais atsiskyrė nuo Serbijos ir padėjo prižiūrėti šalies nepriklausomybę.

M. Djukanovičiaus ir jo Demokratinės socialistų partijos (DPS) pralaimėjimas rinkimuose reikštų naujos politinės eros pradžią šalyje, siekiančioje narystės Europos Sąjungoje – seniai užsibrėžto tikslo, kurį stabdo atsiliekančios reformos ir paplitusi korupcija.

Jei nė vienas iš septynių kandidatų nesurinks daugiau kaip 50 proc. balsų – o tai yra tikėtina –, balandžio 2 dieną bus surengtas antrasis rinkimų turas.

Nusivylimas

M. Djukanovičius išlieka pagrindiniu rinkimų favoritu, tačiau jam greičiausiai teks stipriai varžytis su prorusiško Demokratinio fronto atstovais Andrija Mandičiumi, Jakovu Milatovičiumi – jaunu ekonomistu iš vis labiau populiarėjančio judėjimo „Evropa sad“ („Europa dabar“, PES) – ir centro dešiniųjų demokratų lyderiu Aleksa Bečičiumi.

„Šie rinkimai taip pat nulems, ar Juodkalnija išliks iki šiol nustatytų užsienio politikos prioritetų rėmuose, ar jie pasikeis dėl Rusijos ir Serbijos įtakos“, – naujienų agentūrai AFP sakė politikos analitikas Daliborka Uljarevičius.

Šie rinkimai taip pat nulems, ar Juodkalnija išliks iki šiol nustatytų užsienio politikos prioritetų rėmuose, ar jie pasikeis dėl Rusijos ir Serbijos įtakos.

Vadovaujant M. Djukanovičiui ir jo partijai, Juodkalnija įstojo į NATO, pradėjo derybas dėl narystės ES ir atsitraukė nuo Rusijos įtakos.

Tačiau jo partijos valdymas taip pat buvo siejamas su plačiai paplitusia korupcija ir ryšiais su organizuotu nusikalstamumu – šiuos kaltinimus jis griežtai neigia.

Nuo 2020 metų parlamento rinkimų, per kuriuos DPS valdžia susilpnėjo po to, kai patyrė pralaimėjimą, šalyje kilo krizė po krizės.

Daugelis 620 000 gyventojų turinčios šalies gyventojų dėl užsitęsusios politinės disfunkcijos nusivylė artėjančiais rinkimais.

„Pirmą kartą nedalyvausiu rinkimuose. Esu nusivylusi naująja vyriausybe, kuri žadėjo reformas ir greitesnį įstojimą į ES, – AFP sakė sostinėje Podgoricoje gyvenanti 32 metų advokatė Anja, kuri prašė neskelbti jos pavardės. – Jauni žmonės išvyksta iš šalies, nes čia neturi jokių perspektyvų.“