Po kol kas didžiausio vadinamosios „norinčiųjų koalicijos“ susitikimo Paryžiuje tiek Europos lyderiai, tiek JAV pasiuntiniai pasidžiaugė pažanga, kuri paslėpė pastarosiomis dienomis tvyrojusią įtampą dėl Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) vadovaujamos JAV užsienio politikos Vakarų pusrutulyje.
Tačiau saugumo garantijos Ukrainai įsigalios tik tada, kai bus susitarta dėl paliaubų, kad būtų užbaigtas beveik ketverius metus trukęs karas, kurį sukėlė 2022 metais Rusijos įvykdyta plataus masto invazija į kaimyninę šalį. Rusijos vadovo Vladimiro Putino ketinimai tebėra neaiškūs.
Pagal sutartas garantijas Jungtinės Valstijos vadovautų paliaubų stebėsenos mechanizmui, kuriame dalyvautų ir Europa, po susitikimo, kuriame dalyvavo 35 šalių, įskaitant 27 valstybių ar vyriausybių vadovus, atstovai, sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
E. Macronas, Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris (Kiras Starmeris) ir Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis pasirašė ketinimų deklaraciją, kurioje numatoma, kad po paliaubų Didžioji Britanija, Prancūzija ir kitos Europos sąjungininkės dislokuos karius Ukrainos teritorijoje.
Sąjungininkai taip pat susitarė Paryžiuje įsteigti JAV, Ukrainos ir koalicijos koordinavimo grupę.
Tačiau pareiškimo projekte buvusio pažado, kad Vašingtonas įsipareigos paremti Europos vadovaujamas tarptautines pajėgas „naujo Rusijos išpuolio atveju“, antradienio vakarą paskelbtame komunikate nebuvo.
E. Macronas pareiškė, kad Paryžius po karo Ukrainoje galėtų dislokuoti kelis tūkstančius prancūzų karių.
„Kritinis klausimas“
Po susitikimo E. Macronas sakė, kad šie žingsniai yra „tvirtos saugumo garantijos, užtikrinančios tvarią ir ilgalaikę taiką“, ir pasidžiaugė sąjungininkių, įskaitant Jungtines Valstijas, operatyviniu suartėjimu.
Saugumo garantijos yra „esminis dalykas siekiant užtikrinti, kad taikos susitarimas niekada nereikštų Ukrainos kapituliacijos ir kad taikos susitarimas niekada nereikštų naujos grėsmės Ukrainai“ iš Rusijos pusės, sakė E. Macronas.
Atsižvelgdamas į įtampą tarp Europos ir JAV dėl Grenlandijos ir Venesuelos, derybose Paryžiuje dalyvavęs JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas (Stivas Vitkofas) sakė, kad buvo padaryta didelė pažanga.
Sąjungininkai „iš esmės baigė“ susitarti dėl saugumo garantijų Ukrainai, „kad Ukrainos žmonės žinotų, jog kai tai baigsis, tai baigsis visiems laikams“, sakė jis, lydimas prezidento D. Trumpo svainio Jaredo Kushnerio (Džaredo Kušnerio).
S. Witkoffas sakė, kad „žemių pasirinkimai“ bus „svarbiausias klausimas“, ir „tikiuosi, kad dėl to galėsime pasiekti tam tikrų kompromisų“.
D. Trumpas mano, kad „šios skerdynės turi liautis“, pridūrė S. Witkoffas.
J. Kushneris pridūrė, kad „tai nereiškia, kad pasieksime taiką, tačiau taika nebūtų įmanoma be pažangos, kuri šiandien čia buvo padaryta“.
V. Zelenskis išreiškė pasitenkinimą rezultatais.
„Tai nėra tik žodžiai. Yra konkretus turinys: bendra visų koalicijos šalių deklaracija ir trišalė Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Ukrainos deklaracija“, – sakė V. Zelenskis.
Pritardamas S. Witkoffo komentarams, V. Zelenskis pridūrė, kad svarbiausias klausimas, kurį dar reikia išspręsti, yra „teritorinis klausimas“, turėdamas omenyje Rusijos reikalavimus, kad Kyjivas atsisakytų Ukrainos rytinio Donbaso regiono.
Rusija, kuri užima apie 20 proc. Ukrainos teritorijos, taip pat ne kartą pasisakė prieš bet kokį NATO batų dislokavimą Ukrainoje, kad būtų stebima, kaip sustabdomi karo veiksmai.
„Užgrūdina mūsų ryžtą“
K. Starmeris savo ruožtu sakė, kad nutraukus ugnį Jungtinė Karalystė (JK) ir Prancūzija įkurs karinius centrus visoje Ukrainoje ir „pastatys saugomus ginklų ir karinės įrangos objektus Ukrainos gynybiniams poreikiams tenkinti“.
Tačiau jis įspėjo: „Taikos susitarimą galime pasiekti tik tuo atveju, jei (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas bus pasirengęs eiti į kompromisus. Ir todėl turime būti atviri: nepaisant visų Rusijos žodžių, Putinas nerodo, kad yra pasirengęs taikai. Per pastarąsias kelias savaites matėme priešingai“, sakė jis.
„Tai tik užgrūdina mūsų ryžtą“, – pridūrė jis.
Pastaruoju metu kovos per šį nuo Antrojo pasaulinio karo laikų daugiausiai gyvybių nusinešusį konfliktą Europoje nesiliauja.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas), kurio šalis vengia skirti savo karius į tarptautines pajėgas, sakė, kad Vokietijos pajėgos galėtų prisijungti ir prižiūrėti paliaubas, tačiau jos galėtų būti dislokuotos kaimyninėje šalyje.
„Mums tikrai teks eiti į kompromisus“, – sakė jis Paryžiuje ir pridūrė, kad „vadovėlinių diplomatinių sprendimų nepasieksime“.
JAV pajėgų įvykdytas Venesuelos prezidento Nicolas Maduro (Nikolo Maduro), V. Putino sąjungininko, suėmimas, taip pat D. Trumpo pareiškimai, kad Danijos savivaldos teritorija Grenlandija turėtų tapti JAV dalimi, prieš susitikimą sukėlė nerimą kai kuriose Europos šalyse.
Vis dėlto, E. Macronas sakė Prancūzijos televizijai: „Neįsivaizduoju scenarijaus, pagal kurį Jungtinės Amerikos Valstijos galėtų pažeisti Danijos suverenitetą“.
