Kad taptum Ukrainos ministro pavaduotoju, aukšta kvalifikacija visai nebūtina. Dažnai pakanka turėti tinkamas pareigas einantį giminaitį, rašo laikraštis "Kyiv Post".

Staigus karjeros šuolis

Mykola Korovicynas ketverius metus dirbo paprastu parlamento nario padėjėju, o šiemet kovą padarė stulbinamą karjeros šuolį ir užėmė nepaprastųjų situacijų ministro pavaduotojo postą. Šis 30-metis vyriškis neturi nei atitinkamo išsilavinimo, nei patirties, reikalingos eiti šias pareigas. Bet jauno politiko biografijoje yra svarbus punktas: jo motina yra Hanna Herman, prezidento administracijos vadovo pavaduotoja ir ilgametė Viktoro Janukovyčiaus bendražygė.

Ukrainos politikos tankumynuose nepotizmo šeimos medžiai yra vešlūs ir lengvai pastebimi. Jie prasiskverbė ir į parlamentą, ir į vyriausybę, ir į teismus, nepaisydami nei politinio klimato, nei to, kas yra valdžioje. Nuo paprastų valdininkų iki prezidento – aukštos pareigos dalijamos uždarame vidiniame rate, kartais už nuopelnus, bet dažniausiai tiesiog už lojalumą.

"Tai panašu į gentį, kurioje visi nariai laikosi įsikibę vienas į kitą, o visi, kurie nepriklauso genčiai, laikomi priešais", – paaiškino Kijevo globalinių strategijų instituto vadovas Vadymas Karasiovas.

Nei žinių, nei patirties

Baigęs transporto kolegiją ir ekonomikos mokyklą M.Korovicynas pradėjo dirbti su Regionų partijos parlamentaru Tarasu Čornovilu. Pastarasis, dabar nepriklausantis jokiai partijai, pasakojo, kad iš padėjėjo nebuvo jokios naudos.

"Pagal susitarimą jis dirbo partijos būstinėje. Tiksliai nežinau, ką jis ten veikė. Tikriausiai vežiojo savo motiną ir nešiojo jos paltą. Bet tai tikrai neturėjo nieko bendra su nelaimėmis", – pasakojo T.Čornovilas, sovietų disidento ir deputato Viačeslavo Čornovilo sūnus.

Dar vienas naujas veidas tarp nepaprastųjų situacijų ministro pavaduotojų yra Andrijus Bondarenka, vedęs Regionų partijos deputatę Oleną Bondarenko. Tiesa, jo paskyrimas į tokį postą kelia mažiau abejonių, nes vyras anksčiau dirbo Donecko nepaprastųjų situacijų tarnyboje ir atliko mokslinius tyrimus darbų saugos srityje.

"Nieko negaliu pasakyti prieš A.Bondarenkos tinkamumą, – sakė T.Čornovilas. – Bet M.Korovicyno paskyrimas prieštarauja valstybės tarnybos įstatymams, kurie reikalauja iš kandidato tam tikros darbo patirties ir žinių atitinkamoje srityje. M.Korovicynas turi nulį dienų, nulį valandų ir nulį minučių reikiamos darbo patirties. Tai yra pats absurdiškiausias paskyrimas."

Kaltinimai dingo

Nepaprastųjų situacijų ministras Nestoras Šufryčius per spaudos konferenciją balandžio 13-ąją nenorėjo diskutuoti ginčytinais klausimais.

"Pateiksiu komentarus pasibaigus potvyniui", – atrėžė jis.

Anksčiau tą pačią dieną N.Šufryčius paskyrė į aukštą postą dar vieną V.Janukovyčiaus bendražygių giminaitį. Volodymyras Bodelanas, buvusio Odesos mero Ruslano Bodelano sūnus, tapo šio miesto nepaprastųjų situacijų tarnybos vadovu. Bodelano vyresniojo biografijoje yra vienas gėdingas faktas – 2005 m. jis pabėgo iš Ukrainos, kai buvo apkaltinas įgaliojimų viršijimu. Politikas gavo Rusijos pilietybę ir apsigyveno Sankt Peterburge. Kai V.Janukovyčius užėmė prezidento postą, R.Bodelanas atsikratė kaltinimų ir balandžio 9-ąją grįžo į Ukrainą, o po kelių dienų jo sūnus gavo aukštą postą.

"Esu visiškai užtikrintas dėl padėties ministerijoje. Paskiriu žmones, kurie yra kompetentingi ir žino savo darbą. Kalbant apie Bodelanų šeimą, jie užtektinai prisikentėjo per tuos penkerius metus", – sakė ministras N.Šufryčius.

Savus tempia visi

Politologas V.Karasiovas visa tai vertina kitaip: "XVIII a. Anglijoje ir feodalinėje Prancūzijoje žmonės buvo įpratę pirkti postus ir rangus. Ukraina vis dar gyvena laikydamasi tokios praktikos, nes šalies įstatymai neveikia. Niekas nerengia atvirų testų ir konkursų valstybės tarnautojams. Politikai paskiria savo žmones, su kuriais jau keliasdešimt metų kartu geria, valgo, vaikšto į saunas ar važiuoja į medžioklę."

Savo žmones į aukštus postus stumia ne tik Regionų partija. Neatsilieka ir kitos politinės jėgos, atstovaujamos parlamente.

Buvusio šalies vadovo Viktoro Juščenkos brolis Petras 2002 m. buvo išrinktas į parlamentą. Eksprezidento sūnėnas Jaroslavas 2005 m., būdamas vos 24-erių, tapo Charkovo srities gubernatoriaus pavaduotoju.

Šių metų kovą buvusios V.Juščenkos sekretoriato vadovės Viros Uljančenko vyras Viktoras Ivčenka pradėjo eiti švietimo ministro pavaduotojo pareigas. Anksčiau jis buvo vienoje komandoje su dabartiniu Ukrainos premjeru Mykola Azarovu, V.Juščenkos priešininku, ir dabar vėl dirba kartu. Susidarė absurdiška padėtis: eksprezidento stovykloje esanti žmona siekia nuversti vyro viršininką – švietimo ministrą Dmytrą Tabačnyką. Apžvalgininkai spėlioja, ar tik nebus V.Ivčenka slaptas žmonos ginklas.

Buvusios premjerės Julijos Tymošenko stovykloje irgi karaliauja šeimos ryšiai. Konstitucinio teismo teisėjo dukra Elina Šyškina sulaukusi 24-erių buvo išrinkta į parlamentą. Mergina tik dabar baigia studijas universitete.

"Visur yra klanas"

"Dėl to nekyla jokių skandalų, nes lygiai tą patį darė ir ankstesnės vyriausybės. Visur yra klanas", – paaiškino politologas V.Karasiovas.

Kartais bandydami užmaskuoti šeimos ryšius politikai ir pareigūnai sugalvoja visokiausių gudrybių. Štai broliai parlamentarai Valentynas Landykas ir Volodymyras Landikas pakeitė vieną pavardės raidę. Tačiau dauguma nė nesistengia nieko slėpti.

Tiesa, ir politikai gali turėti gabių vaikų. Ši taisyklė galioja visame pasaulyje. Ir politikoje iki šiol yra daug šeimos medžių – Kennedy, Bushai, Powellai, Cheney. Bet nepotizmas Jungtinėse Valstijose būtų kaipmat pasmerktas ir pažabotas, o Ukrainoje jis tik virsta sensacijomis, kuriomis maitinama nuo supuvusios ir neveiksnios politikos pavargusi visuomenė.

Pasak V.Karasiovo, padėtis pagerėtų, jeigu partiniai sąrašai prieš parlamento rinkimus būtų viešinami. Jeigu tai būtų buvę padaryta 2007 m., rinkėjai būtų pamatę, kad su Regionų partija į Aukščiausiąją Radą renka V.Janukovyčiaus 25 metų sūnų.

"Kol jie eis į valdžią paskui save tempdami vairuotojus, sekretorius, brolius ir seseris, ši šalis nieko nepasieks", – apgailestavo V.Karasiovas.