Nacionalinio susivienijimo sąrašą į Seimą vedantis Vytautas Sinica tikino, kad masinė darbo imigracija įgavo kolonizacijos mastą, o atvykę ir už mažesnį uždarbį sutinkantys dirbti užsieniečiai „numušinėja“ darbo atlygį Lietuvoje.

„Masinė darbo imigracija įgavo kolonizacijos mastą šią kadenciją Lietuvoje. (...) Šiandien tapome TOP5 ES nedarbo šalyje, turime didžiulį nedarbą ir imigracija sudaro galimybes verslui samdyti mažai apmokamus žmones, blogomis darbo sąlygomis, kuriais mielai sutinka iš Azijos šalių atvykę žmonės ir taip numušinėti darbo atlygį Lietuvoje“, – ELTA kandidatų į Seimą debatų metu kalbėjo V. Sinica.

Vis tik jam prieštaravo premjerė, konservatorių sąrašą rinkimuose vedanti Ingrida Šimonytė, pabrėžusi, kad imigracija leido didinti užimtumą šalyje bei nepaveikė darbo užmokesčio augimo neigiamai.

„Tas faktas, kad Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis augo po 12-13 proc., labai gerai įrodo, kad nėra imigracijos neigiamo poveikio darbo rinkai. Nes ne tik nedarbas augo, bet ir užimtumas augo tuo pačiu metu“, – teigė I. Šimonytė.

I. Šimonytė atkirto prezidentui: neskaito įstatymų, kuriuos pasirašo

Prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę ragino „stabdyti arklius“ įsileidžiant imigrantus į šalį. Į tai reaguodama I. Šimonytė atkirto, kad šalies vadovas „neskaito įstatymų, kuriuos pasirašo“ bei priminė įsigaliosiančią naują darbuotojų iš trečiųjų šalių kvotą nuo 2025 m.

„Prezidentas panašu, kad ne tik neskaito senesnės už konservatorių kadenciją, bet ir įstatymų, kuriuos pasirašo. Visiškai neseniai buvo priimtas Užsieniečių teisinės padėties įstatymas, kuriuo nuo liepos 1 d. buvo sugriežtinti migracijos reikalavimai“, – sakė ministrė pirmininkė.

„Nuo naujųjų metų įsigalioja kvota, 1,4 proc. nuolatinių gyventojų, kurie gali atvykti į Lietuvą darbo pagrindu“, – kalbėjo ji.

Vis tik V. Sinica tikino, kad įtvirtina kvota vis tiek leis masiškai augti užsieniečių skaičiui Lietuvoje.

„Ta kvota, 1,4 proc., atitinka maždaug 40 tūkst. žmonių. 2020 m. išvis turėjome apie 60 tūkst. užsieniečių Lietuvoje, dabar siūloma susimažinti, kad per metus 40 tūkst. turėtume. Tada 400 tūkst. užsieniečių, kur per visą sovietmetį atvyko, pasieksime per 10 metų“, – pabrėžė jis.

Tautos ir teisingumo atstovas Artūras Orlauskas taip pat piktinosi sparčiai daugėjančių rusakalbių skaičiumi šalyje bei pabrėžė, kad darbuotojai iš Azijos šalių iškreipia darbo rinką.

„Pagal skaičius (...) Lietuvoje yra apie 150 tūkst. rusakalbių, iš Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos atvykusių žmonių, imigravusių į Lietuvą. Lietuvai tai yra labai didelis skaičius, ypatingai tas jaučiasi atvykus iš provincijos ir pasijaučia, kaip rusų kalba pradeda priminti tarybinius laikus. Mano galva, kažkur tai pražiūrėtas momentas“, – kalbėjo A. Orlauskas.

„Atvykėliai iš Azijos šalių, Uzbekistano, Tadžikistano, Turkmėnijos pradeda dominuoti kai kuriose darbo srityse, iškreipdami mūsų darbo rinką“, – pabrėžė jis.

Tuo metu socialdemokratas Gintautas Paluckas tikino, kad pareiškimai apie kolonizaciją ir per didelį užsieniečių skaičių Lietuvoje yra „dramatiški ir inspiruoti rinkimų“. Anot jo, atvykstantys ukrainiečiai ir baltarusiai „nesėdi rankų ištiesę“, o integruojasi į darbo rinką.

„Labai dramatiški pareiškimai, inspiruoti rinkimų ir statistikos iškraipymo. Jeigu mes matėme didelį ukrainiečių srautą atvykusių į Lietuvą, suprantame, dėl kokių priežasčių. Lygiai taip pat matome grįžtančių į savo šalį“, – sakė G. Paluckas.

„Kalbant apie baltarusius, prisiminkime, kad jie bėgo nuo režimo lygiai taip pat. Ir nei vienas atvažiavęs ukrainietis ar baltarusis čia ištiesęs ranką nesėdi“, – aiškino jis.

Pirmąjį 2024 metų pusmetį buvo užfiksuotas išduotų leidimų dirbti rekordas, ypač išaugo darbuotojų iš Vidurinės Azijos skaičius, praneša Užimtumo tarnyba. Tarnybos duomenimis, šiemet išduota 410 leidimų trečiųjų šalių piliečiams dirbti sezoninį darbą. Tai 5 kartus daugiau nei prieš metus. Pusę visų išduotų leidimų dirbti gavo Uzbekistano piliečiai.

Tarnybos duomenimis, liepos 1 d. Lietuvoje dirbo 138,3 tūkst. trečiųjų šalių piliečių iš 132 šalių. Tai – 20,4 tūkst. daugiau nei prieš metus. Du trečdalius sudarė baltarusiai ir ukrainiečiai. Uzbekų, dirbančių Lietuvoje, skaičius perkopė 6 tūkst. Skaičiuojama, kad Lietuvoje taip pat darbavosi 5,6 tūkst. kirgizų ir 4,6 tūkst. Tadžikistano piliečių.

Per pirmąjį pusmetį išduota 5,9 karto mažiau leidimų užsienio valstybių piliečiams dirbti pagal darbo sutartį nei per tą patį 2023 m. laikotarpį. Tai – mažiausias išduotų leidimų dirbti skaičius per penkerius metus. Tačiau daugėjo sprendimų dėl užsieniečio darbo atitikties mūsų darbo rinkos poreikiams – per šešis mėnesius išduota 2,2 karto daugiau šių dokumentų (3041) nei pernai tuo pačiu metu. Tai vienas iš didžiausių priimtų sprendimų skaičių per penkerius metus.

Sprendimai priimti užsieniečiams, atvykusiems iš 52 šalių (pernai – iš 49). Dominavo sprendimai Baltarusijos piliečiams (30 proc.) – padidėjo nuo 8 proc. iki 22 proc. Išaugo sprendimų, priimtų Uzbekistano piliečiams, dalis. Toliau – Kirgizija (11 proc.), Tadžikistanas (8 proc.). Teisę dirbti mūsų šalyje taip pat įgijo Ugandos, Kongo, Čilės, Kolumbijos, Meksikos ir kitų tolimų šalių piliečiai.