Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos (ES), vadinamojo „Brexit“, atveju blogiausias scenarijus būtų panika ir išaugęs nepasitikėjimas centriniais bankais, sako ISM vadybos ir ekonomikos universiteto politologas Vincentas Vobolevičius.

„Jeigu dar labiau sumažės pasitikėjimas ekonomine ateitimi dėl Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES, tai yra pats blogiausias laikas, kada tai gali atsitikti, nes jis gali pakirsti pasitikėjimą Europos centrinio banko gebėjimu skatinti ekonominį atsigavimą. Ir tai turėtų labai liūdnų pasekmių visai ekonomikai. Kita vertus, mes nežinome a priori, ar taip atsitiks“, – BNS pirmadienį komentuodamas susitarimą tarp ES ir Didžiosios Britanijos kalbėjo V.Vobolevičius.

Pasak jo, Didžiosios Britanijos išstojimo faktas didelių ekonominių pasekmių pats savaime neturėtų, nes būtų siekiama sudaryti palankias bendradarbiavimo su ES sąlygas. Tačiau potencialiai pavojinga gali būti reakcija į šį pasitraukimą.

„Poveikio kanalas yra per lūkesčius: jeigu išstoja Didžioji Britanija, diskredituojamas ES projektas gana stipriai, kyla abejonės, kas bus su ekonomika. Jeigu abejonių kyla, žmonės pradeda pardavinėti akcijas, o ne jas pirkti, skolintis tampa sunkiau. Tai reiškia, jog centriniai bankai yra dar labiau priversti didinti kiekybines palengvinimo priemones, kad skolinimąsi atgaivintų, o mes jau stovime ant ribos, kad tam jau gali nebebūti pagrindo“, – sakė ISM lektorius.

Pasiektas kompromisinis variantas

Penktadienį pasiektas ES ir Didžiosios Britanijos susitarimas, pasak politologo, yra kompromisinis variantas, nes abiem pusėms suteikia svarbių argumentų: britų premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) gavo pakankamai argumentų agituoti britus likti ES, o ES svarbu yra išimtinis šio susitarimo statusas, reiškiantis, kad Britanijos išsiderėtos nuolaidos netaps taisykle.

„Kad D.Cameronas galėtų šį klausimą spręsti neišvedant Britanijos iš ES, nes esu tikras, kad jis pats to nenori, jis turi turėti galimybę grįžęs iš Briuselio pasakyti, kad štai, gavau daug gerų nuolaidų. Ir tokią galimybę jis turi: pirmiausiai dėl imigrantų išmokų apribojimo, pavadinto ypatingu atveju – kas yra irgi svarbu, nes ypatingi atvejai siunčia žinią, kad tai negali tapti taisykle ES. (...) Briuselis savo ruožtu turėjo interesą išlaikyti Britaniją, darydamas kaip galima mažiau nuolaidų. Ir mano manymu, Briuselis daug ką sugebėjo išsaugoti“, – sakė V.Vobolevičius.

Anot jo, Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas žaidžia rizikingą žaidimą, siekdamas referendumo, kuriame jam reikalingas sprendimas – jog Britanija liktų ES. Tačiau Briuselyje pasiektas susitarimas yra tik „leidimas daryti kampaniją“, kur abi pusės stengsis patraukti rinkėjus savo pusėn.

Kokia bus referendumo baigtis, pasak politologo, greičiausiai nulems asmenybių – tokių kaip už likimą ES pasisakantis D.Cameronas ar pasitraukimą iš ES palaikantis Londono meras Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas), įtaka, taip pat Škotijos situacija.

„Nei vienoje, nei kitoje barikadų pusėje žmonių sprendimų nelems ekonomika. (...) Bus sprendžiama pagal simboliką: škotams ES siejasi su didesne nepriklausomybe nuo Londono – tai yra emociniai dalykai, bus siejama su autoritetingų lyderių užimamomis pozicijomis – pavyzdžiui, D.Camerono arba B.Johnsono“, – kalbėjo V.Vobolevičius.

Briuselyje penktadienį užtikrinęs susitarimą dėl ES reformų, kitą dieną D.Cameronas paskyrė istorinio referendumo dėl savo šalies narystės Bendrijoje datą – birželio 23-iąją.