Popiežius Pranciškus sekmadienį vakare per precedento neturinčią judėjų, krikščionių ir musulmonų maldą Vatikane Izraelio ir palestiniečių lyderiams pasakė, kad jie „privalo reaguoti“ į savo žmonių taikos troškimą ir siekti jos „dialogu bet kokia kaina“.

Popiežius į Izraelio prezidentą Shimoną Peresą (Šimoną Peresą) ir palestiniečių prezidentą Mahmoudą Abbasą (Mahmudą Abasą) kreipėsi baigiantis dvi valandas trukusiam maldos susitikimui Vatikano soduose, kuris, kaip jis viliasi, atgaivins Artimųjų Rytų taikos procesą.

„Taikai reikia daugiau drąsos nei karui. Reikia drąsos pasakyti „taip“ susitikimui ir „ne“ konfliktui, „taip“ dialogui ir „ne“ smurtui, „taip deryboms ir „ne“ priešiškumui“, – sakė jis.

Pranciškus kalbėjo po to, kai žydų rabinai, krikščionių kardinolai ir musulmonų imamai skaitė ir recitavo iš Senojo Testamento, Naujojo Testamento ir Korano, italų, anglų, hebrajų ir arabų kalbomis, per pirmąjį tokį tarpreliginį renginį Vatikane.

Renginio metu kartais atrodydavo, kad dalyviai yra kokioje nors sinagogoje ar prie mečetės Artimuosiuose Rytuose, o ne išpuoselėtoje trikampėje Vatikano pievelėje, kuri buvo parinkta kaip „neutrali“ vieta be religinių simbolių.

Įtaigioje savo kalboje, kurią pasakė itališkai, Pranciškus paragino gerbti susitarimus ir atmesti provokacijas. „Visam tam reikia drąsos, reikia jėgų“, – sakė jis.

Popiežius, kuris abu lyderius netikėtai pakvietė praėjusį mėnesį lankydamasis Šventojoje Žemėje, sakė, kad taikos paieškos yra „didi atsakomybė prieš mūsų sąžines ir prieš mūsų tautas“, ir pažymėjo, kad milijonai visų tikėjimų žmonių visame pasaulyje drauge su jais meldžiasi už taiką.

Neapykantos spiralė 

„Išgirdome kvietimą ir turime atsiliepti. Tai kvietimas nutraukti neapykantos ir smurto spiralę, ir nutraukti ją vieninteliu žodžiu: žodžiu „brolis“, – sakė popiežius, Sh.Peresui ir M.Abbasui atidžiai klausantis ir skaitant tiesioginius vertimus.

Pranciškus sakė, kad dėl vaikų, kurie tapo nekaltomis karų ir konfliktų aukomis, taikos paieškos yra būtinybė.

Tai buvo pirmas viešas abiejų prezidentų susitikimas per daugiau kaip metus; jis įvyko daugiau kaip mėnuo po to, kai JAV vadovautos taikos derybos žlugo abiem šalims piktai kaltinant viena kitą.

Sh.Peresas, kuriam – 90 metų ir kurio mandatas baigsis kitą mėnesį, nukrypo nuo angliškai ir hebrajiškai parengto kalbos teksto ir pasakė, kad yra senas žmogus, „matęs karą“ ir „paragavęs taikos“, ir kad visi lyderiai yra skolingi savo vaikams geresnę ateitį.

M.Abbasas meldė Dievo „visapusės ir teisingos taikos“ savo „šaliai ir regionui“, kad jo tauta ir Artimųjų Rytų bei viso pasaulio tautos „džiaugtųsi taikos, stabilumo ir sambūvio vaisiais“.

Tada popiežius, abu prezidentai ir Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus pasodino alyvmedį, skambant muzikai visų delegacijų nariai paspaudė vieni kitiems rankas. Vėliau pontifikas, abu prezidentai ir patriarchas surengė privačias derybas, kurios truko maždaug 20 minučių ir po kurių prezidentai išvyko iš Vatikano.

Netanyahu nedalyvavo 

Vatikanas neskatino jokių lūkesčių, kad šis susitikimas, vadintas „pauze nuo politikos“, iš karto nulems kokius nors proveržius sprendžiant sudėtingas regiono problemas, ir sakė, kad nesikiša į regiono reikalus ir nenori veltis į derybų detales.

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus), kuris yra svarbus sprendimų priėmėjas, šiame maldos susitikime nedalyvavo ir atsisako bendrauti su M.Abbaso praėjusį pirmadienį prisaikdinta palestiniečių vienybės vyriausybe, kurią remia islamistų grupuotė „Hamas“.

B.Netanyahu tiesiogiai šio susitikimo nekomentavo, bet sekmadienį klabėdamas sukarintos policijos bazėje Jeruzalėje užsiminė, kad malda nėra saugumo pakaitalas.

„Tūkstančius metų Izraelio tauta kasdien meldė taikos. Bet kol taika ateis, mes toliau stiprinsime jus, kad jūs galėtumėte toliau ginti Izraelio valstybę. Galiausiai būtent tai garantuos mūsų ateitį ir, taip pat, atneš taiką“, – sakė jis kariams.

Tačiau tas faktas, kad Pranciškus savo drąsiu veiksmu sugebėjo apskritai suburti draugėn abu prezidentus, rodo jo troškimą bendrauti su politiniais lyderiais ir kaip statybinį bloką siūlyti tarpreliginį dialogą.