Velykų sekmadienio vidudienį Leonas XIV pakilo į Šv. Petro bazilikos centrinį balkoną ir iš jo suteikė Velykų palaiminimą Romai ir visam pasauliui – „Urbi et orbi“.
„Velykų šviesoje leiskime Kristui mus nustebinti! Leiskime, kad jo begalinė meilė pakeistų mūsų širdis! Kas turi ginklus, tegul juos padeda! Kas turi galią pradėti karus, tegul renkasi taiką! Ne tokią taiką, kuri pasiekiama jėga, bet dialogu! Su valia ne dominuoti prieš kitą, bet su juo susitikti!“ – kalbėjo popiežius.
Kas turi galią pradėti karus, tegul renkasi taiką!
Pontifikas taip pat kritikavo pasaulinį abejingumą konfliktams.
„Mes priprantame prie smurto, susitaikome su juo ir tampame abejingi. Abejingi tūkstančių žmonių mirtims“, – Šv. Petro aikštėje susirinkusiai tikinčiųjų miniai sakė jis.
Nukrypdamas nuo ilgametės savo pirmtakų tradicijos, Leonas XIV savo palaiminime tiesiogiai nepaminėjo jokios konkrečios šalies. Visgi šių metų Velykų iškilmės vyksta karo Artimuosiuose Rytuose šešėlyje.
„Šią šventės dieną atsisakykime kivirčijimosi, užvaldymo ir galios valios, melskime Viešpatį, kad jis dovanotų savo ramybę pasauliui, nualintam karų ir pažymėtam neapykantos bei abejingumo, keliantiems bejėgiškumo jausmą prieš blogį. Viešpačiui patikėkime visas širdis, kurios kenčia ir laukia tikrosios taikos, kurią tik jis gali duoti“, – baigdamas sveikinimą sakė Leonas XIV.
Leonas XIV taip pat paskelbė apie balandžio 11 dieną Vatikane vyksiančią maldos vigiliją.
Nedideli tradicijų pokyčiai
Leonas XIV pasveikino viso pasaulio tikinčiuosius 10-čia kalbų, įskaitant arabų, kinų ir lotynų, taip atgaivindamas praktiką, kurios jo pirmtakas popiežius Pranciškus buvo atsisakęs.
Prieš pasitraukdamas atgal į baziliką, Leonas XIV žengė į priekį iš balkono šešėlio ir pamojavo džiūgaujančiai miniai aikštėje. Vėliau jis sveikino žmones pačioje aikštėje iš „papamobilio“ ir tęsė kelionę per visą Santarvės gatvę iki pat Tibro upės ir atgal.
Per Didžiosios savaitės maratoną Leonas XIV taip pat sugrąžino tradiciją Didįjį ketvirtadienį plauti kojas kunigams – tai padrąsinimo gestas dvasininkijai. Popiežius Pranciškus buvo pasirinkęs įtraukesnį kelią: lankydavosi kalėjimuose bei žmonių su negalia namuose, plaudavo kojas ir moterims, nekrikščionims, kaliniams.
70 metų pontifikas taip pat tapo pirmuoju popiežiumi per kelis dešimtmečius, kuris per Didžiojo penktadienio Kryžiaus kelią pats nešė lengvą medinį kryžių per visas 14 stočių.
Ragino neprarasti vilties
Savo pirmąsias Velykų mišias kaip popiežius aukojęs Leonas XIV ragino puoselėti viltį prieš „žudantį ir griaunantį karo smurtą“.
Pasaulyje plintant konfliktams pontifikas pabrėžė, kad „šiandien mums reikia tokios vilties giesmės“.
Tęsiantis JAV ir Izraelio karui prieš Iraną bei Rusijos karui prieš Ukrainą, Leonas XIV ne kartą ragino nutraukti karo veiksmus. Velykų homilijoje popiežius išskyrė tuos, kas kariauja, išnaudoja silpnuosius ir pirmenybę teikia pelnui.
Pirmasis JAV gimęs popiežius į tikinčiuosius kreipėsi prie po atviru dangumi įrengto altoriaus Šv. Petro aikštėje, apsupto baltų rožių. Laiptai, vedantys į aikštę, kurioje susirinko tikintieji, buvo papuošti pavasarinėmis gėlėmis, simboliškai atkartojančiomis popiežiaus žinią apie viltį.
Pontifikas ragino tikinčiuosius neprarasti vilties, nors „mirtis mūsų tyko ir išorėje, matome jos pėdsakus neteisingume, vargstančiųjų ir silpnųjų engime, karo prievartoje, pelno stabmeldystėje, kitose pasaulio žaizdose“.
Cituodamas savo pirmtaką popiežių Pranciškų, jis perspėjo nepasiduoti abejingumui „nuolatinės neteisybės, blogio ir žiaurumo“ akivaizdoje, nes „taip pat tiesa, kad tamsos viduryje visada gimsta kažkas naujo, kas anksčiau ar vėliau duoda vaisių“.
Tuo metu krikščionys Šventojoje Žemėje Velykas mini santūriai.
Tradicinės ceremonijos Kristaus Kapo bazilikoje, krikščionių laikoma Jėzaus nukryžiavimo ir prisikėlimo vieta, buvo apribotos pagal susitarimą su Izraelio policija. Pareigūnai dėl besitęsiančių raketų atakų apribojo viešų susibūrimų dydį.
Apribojimai taip pat aptemdė neseniai pasibaigusį musulmonų šventąjį Ramadano mėnesį ir Id al Fitro šventę, taip pat šiuo metu vykstančią savaitės trukmės žydų Pesacho šventę. Sekmadienį žydų rabinų palaiminime prie Raudų sienos, kuriame paprastai dalyvauja dešimtys tūkstančių žmonių, galėjo dalyvauti tik 50 asmenų.
Šie ribojimai sukėlė įtampą tarp Izraelio institucijų ir krikščionių lyderių. Praėjusią savaitę policija neleido dviem aukščiausio rango Bažnyčios dvasininkams, įskaitant lotynų patriarchą Pierbattistą Pizzaballą (Pjerbatistą Picabalą), švęsti Verbų sekmadienio Kristaus Kapo bazilikoje.
Antradienį popiežius išreiškė viltį, kad karas galėtų baigtis dar iki Velykų.
Naujausi komentarai