Popiežiaus lėktuvas iš Romos išskrido apie 18 val. 30 min. Lietuvos laiku ir antradienį apie 7 val. 30 min. Lietuvos laiku turėtų nusileisti Džakartoje.

Tai bus ilgiausia ir tolimiausia 87 metų popiežiaus kelionė per visą pontifikatą, kuri dėl jo silpnėjančios sveikatos jam gali tapti dideliu iššūkiu.

Pontifikas skris per naktį ir antradienį atvyks į Indonezijos sostinę Džakartą, o paskui vyks į Papua Naująją Gvinėją, Rytų Timorą ir Singapūrą.

Jau vien pat skrydis, per kurį teks įveikti tūkstančius kilometrų, ir aštuonių valandų laiko skirtumas gali tapti didžiuliu iššūkiu popiežiui.

Tačiau Pranciškus, kurio prioritetas yra skleisti tikėjimą, taip pat pasakys 16 kalbų ir laikys kelerias mišias, pritrauksiančias minias žmonių. Visa tai jis darys siekdamas sutelkti augančią regiono katalikų bendruomenę.

Iš pradžių 45-ąją popiežiaus kelionę buvo planuota surengti 2020 metais, bet dėl COVID-19 pandemijos ji buvo atidėta. Per tuos ketverius metus pontifikas turėjo nemažai problemų dėl sveikatos.

Dabar argentinietis nuolat naudojasi neįgaliojo vežimėliu, praėjusiais metais jam buvo atlikta išvaržos operacija ir jį kamuoja kvėpavimo problemos.

Nuo 2023 metų rugsėjo, kai lankėsi Prancūzijoje esančiame Marselyje, jis nebuvo išvykęs į užsienį, o po dviejų mėnesių atšaukė planuotą kalbą Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje Dubajuje.

Tačiau pastarosiomis savaitėmis pontifikas atrodė geros nuotaikos, o Vatikanas penktadienį pareiškė, kad nebuvo imtasi jokių specialių priemonių, sakydamas, kad jis keliauja su savo gydytoju ir dviem slaugytojais, kaip įprasta.

„Sukurti bendrystę“

Keturios šalys, kuriose planuoja lankytis popiežius, yra labai skirtingos, tačiau, pasak apžvalgininkų, Pranciškus sieks sustiprinti ryšius su kiekvienos iš jų katalikų bendruomenėmis ir vyriausybėmis.

Tikslas – „sustiprinti popiežiaus suverenumą ir Šventojo Sosto vaidmenį su vietos katalikais, sukurti bendrystę“, sakė Singapūro nacionalinio universiteto teologas ir antropologas Michelis Chambonas (Mišelis Šambonas).

„Jei Šventasis Sostas nori parodyti savo universalumą, jis turi susidurti su Azijos tradicijomis, kurios vis dažniau vaidina svarbų vaidmenį tarptautinėje erdvėje“, – sakė jis agentūrai naujienų agentūrai AFP.

Tikimasi, kad Pranciškus taip pat aptars kai kuriuos svarbiausius klausimus per savo 11 metų vadovavimą Katalikų Bažnyčiai, ypač susijusius su tarpreliginiu dialogu, migracija ir aplinkosauga.

Religinis dialogas

Pranciškus pirmąją dieną po atvykimo į Džakartą ilsėsis, o kitą dieną surengs derybas su kadenciją baigiančiu prezidentu Joko Widodo (Džoku Vidodu), taip pat turės atskirus susitikimus su jaunimo grupe, diplomatais ir vietos dvasininkais.

Rugsėjo 5 dieną jis susitiks su visų pagrindinių Indonezijos religijų atstovais didžiausioje Pietryčių Azijoje Istiklalo (Nepriklausomybės) mečetėje ir pasirašys bendrą deklaraciją su didžiuoju imamu Nasaruddinu Umaru (Nasarudinu Umaru).

Indonezija yra didžiausia pasaulyje islamiška valstybė, tačiau šalyje taip pat oficialiai pripažįstamas protestantizmas, katalikybė, budizmas, hinduizmas ir konfucianizmas.

Tačiau stebėtojai atkreipia dėmesį į didėjančią religinių mažumų diskriminaciją.

„Krikščionių mažumos diskriminacija Indonezijoje tebekelia susirūpinimą“, – AFP sakė teisių gynimo organizacijos „Amnesty International Indonesia“ vykdomasis direktorius Usmanas Hamidas.

Jis nurodė, kad padėtis labai skiriasi priklausomai nuo regiono, tačiau atkreipė dėmesį į pranešimus apie išpuolius prieš bažnyčias ir tikinčiųjų persekiojimą, taip pat į sunkumus gaunant leidimus statyti ar atnaujinti bažnyčias.

„Kai kurios kongregacijos dėl leidimų kovoja dešimtmečius“, – patvirtino Krispurwana Cahyadi (Krispurvana Kahiadis), jėzuitų kunigas ir teologas, gyvenantis Javos saloje, kur įsikūrusi Džakarta.

„Vis dar susiduriame su religinės netolerancijos problemomis“, – pasakojo jis AFP.

„Mūsų šalyje ne visada viskas taip idealu, kaip savo kalbose bando pateikti pareigūnai“, – pažymėjo jis.

Pranciškus bus trečiasis popiežius po Pauliaus VI ir Jono Pauliaus II, apsilankęs Indonezijoje, kurią sudaro 17 500 salų.

Paulius VI Indonezijoje lankėsi 1970-aisiais, o Jonas Paulius II – 1989-aisiais.

Itin laukiamas vizitas Rytų Timore

Rugsėjo 6 dieną Pranciškus vyks į Papua Naująją Gvinėją, kur daugumą gyventojų daugumą sudaro krikščionys.

Papua Naujojoje Gvinėjoje popiežius praleis tris naktis, susitiks su vaikais ir surengs vienos dienos kelionę į Vanimą, esantį toli šiaurės vakaruose.

Čia jis tikriausiai pakartos savo raginimus saugoti aplinką Ramiojo vandenyno regiono šalyje, kurioje kertami miškai ir kurią nuolat ištinka stichinės nelaimės.

Pranciškaus labai laukia Rytų Timoro gyventojai. Rytų Timoras yra viena iš naujausių pasaulio valstybių ir pati katalikiškiausia iš visų per šį vizitą Pietryčių Azijoje numatytų šalių.

Apie 97 proc. iš 1,3 mln. gyventojų yra katalikai. Tačiau, kaip ir kitur, Rytų Timore nemažai vaikų tapo dvasininkų lytinio išnaudojimo aukomis.

2020 metaus Vatikanas nubaudė Nobelio taikos premijos laureatą vyskupą Carlosą Belo (Karlosą Belą), kuris buvo kaltinamas 20 metų lytiškai išnaudojęs berniukus Rytų Timore.

Popiežiaus kelionė baigsis 48 valandų vizitu Singapūre – tankiai apgyvendintame šešių milijonų gyventojų mieste-valstybėje.