Nekilnojamojo turto vystytajai įnirtingai priešinosi šiam mokesčiui, baimindamiesi, kad jis pristabdys užsienio investicijas. Vis dėlto jis buvo įtrauktas į premjero socialisto Antonio Costos (Antoniju Kostos) 2017 metų biudžeto projektą.

„Brangaus nekilnojamojo turto apmokestinimas sustiprins mūsų socialinio draudimo sistemos tvarumą ir prisidės prie biudžeto teisingumo“, – penktadienį įstatymų leidėjams sakė vyriausybės vadovas.

Jeigu kurio nors mokesčių mokėtojo valdomo nekilnojamojo turto vertė viršija 600 tūkst. eurų, jis turės sumokėti 0,3 proc. mokestį nuo vertės dalies, viršijančios šią sumą, nurodoma biudžeto projekte.

Vyriausybė prognozuoja, kad ši priemonė padės surinkti 160 mln. eurų per metus.

„Nekilnojamojo turto apmokestinimas leis padidinti pensijas“, – sakė radikalaus Kairiojo bloko, palaikančio socialistų mažumos vyriausybę, deputatė Catarina Martins (Katarina Martins).

600 tūkst. eurų kartelė reiškia, kad naujoji tvarka nepaveiks daugumos asmenų, pasinaudojusių vadinamąja „auksinių vizų“ schema, padėjusia padidinti nekilnojamojo turto paklausą tarp turtingų užsieniečių iš šalių, nepriklausančių Europos Sąjungai.

Pinigų pristigusi Lisabona 2012-ųjų spalį pradėjo siūlyti „auksines“ vizas ne ES valstybių piliečiams, pasiryžusiems investuoti bent 500 tūkst. eurų į nekilnojamąjį turtą Portugalijoje, perkelti į šalį bent 1 mln. eurų kapitalą arba sukurti mažiausiai 10 naujų darbo vietų.

Portugalijos vizos suteikia galimybę užsieniečiams nevaržomai keliauti po visas 26 Šengeno zonos valstybes.

Portugalija išdavė beveik 4 000 „auksinių“ vizų ir pagal šią schemą pritraukė 2,37 mlrd. eurų investicijų. Dauguma pasinaudojusiųjų šia galimybe buvo Kinijos, Brazilijos ir Rusijos piliečiai.

„Precedento neturintis fiskalinis puolimas“

Tačiau Lisabonos namų savininkų asociacija (ALP) kritikavo naująjį mokestį ir tvirtino, kad ši schema yra „precedento neturintis fiskalinis puolimas prieš nekilnojamojo turto sektorių“.

Naujoji tvarka taip pat paveiktų užsieniečius, persikėlusius į Portugaliją, kad pasinaudotų mokesčių lengvatomis, taikomomis pensininkams iš ES narių, pirmąkart atvykusių gyventi į šią šalį.

Prancūzijos piliečiai sudaro 27 proc. visų nekilnojamojo turto Portugalijoje įsigijusių užsieniečių. Antroje vietoje – britai, sudarantys 18 procentų.

„Pasiūliusi šią priemonę vyriausybė šovė sau į koją. Portugalija negali nuolat kaitalioti žaidimo taisyklių“, – pridūrė advokatų kontoros „Telles“, kuri specializuojasi nekilnojamojo turto srityje, teisininkas Henrique Moseris (Henrikė Mozeris).

Vyriausybė taip pat nutarė padidinti mokestį subjektams, nuomojantiems namus turistams, kuris iki šiol buvo mažesnis negu mokesčiai už ilgalaikę nuomą.

Šis žingsnis būtų atliktas tuo metu, kai internetiniai trumpalaikės būsto nuomos projektai – pavyzdžiui, „Airbnb“ – smarkiai išplėtė savo verslą Lisabonoje ir kituose Portugalijos miestuose.

2015-aisiais žmonių, apsistojusių Portugalijos sostinėje, padaugėjo dvigubai, palyginus su ankstesniais metais – nuo 213 tūkst. iki 433 tūkstančių.

A.Costa atėjo į valdžią pernai lapkritį, kai jo partija susivienijo su komunistais ir Kairiuoju bloku, kad nuverstų centro dešiniąją administraciją.

Mažosios kairiosios partijos nesudarė oficialios koalicijos su nauja socialistų vyriausybe, bet A.Costa kliaujasi jų palaikymų, kad užsitikrintų balsų daugumą parlamente.