Ateinančios 10 dienų gali tapti itin svarbios planams pertvarkyti Europos Sąjungą (ES) vadovaujant naujai vykdomosios valdžios komandai, kuri turės stengtis atgaivinti ekonomiką ir atkurti pasitikėjimą tarp pusės milijardo Bendrijos gyventojų.

Nuo pirmadienio Europos Parlamento nariai, išrinkti ant antibriuseliškų protestų bangos, rengs susitikimus su kandidatais, siūlomais į postus Bendrijos aukščiausiosios valdžios institucijoje - Europos Komisijoje.

Tie klausymai gali išderinti pirminius planus ir sudėtingą naują struktūrą, kurią pasiūlė būsimasis Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris).

Buvęs Liuksemburgo premjeras savo komandą pristatė kaip „politinę, o ne technokratinę“: joje dirbs keli buvę premjerai ir kiek mažiau karjeros biurokratų.

Tačiau įstatymų leidėjai abejoja dėl kai kurių jo pasirinkimų, o Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Ispanijos ir Vengrijos kandidatų veikiausiai laukia priekabus kamantinėjimas.

Siūlydamas prieštaringai vertinamus kandidatus į kai kuriuos svarbiausius postus, J.-C. Junckeris tikisi įveikti Bendrijos šalių pasipriešinimą ES politikai, suteikdamas jų atstovams įgaliojimus tose srityse, dėl kurių jų vyriausybės nesutaria su Briuseliu.
Suteikdamas Britanijos kandidatui Jonathanui Hillui (Džonatanui Hilui) bankininkystės kontrolę, o prancūzui Pierre'ui Moscovici (Pjerui Moskovisiui) - biudžeto drausmės priežiūrą, jis tikisi "paversti brakonierius eiguliais" ir užsitikrinti Londono palaikymą bendroms ES finansų taisyklėms bei Paryžiaus pritarimą biudžeto išlaidų struktūros reformoms.

Europos Parlamento klausymai dėl J.Hillo kandidatūros vyks trečiadienį, o dėl P.Moscovici - ketvirtadienį.

J.-C. Junckerio pasiūlymai sulaukė nacionalinio lyderių palaikymo, įskaitant centro dešiniosios sąjungininkė Vokietijos kanclerės Angelos Merkel. Vienas aukšto rango pasiuntinys Briuselyje pareiškė, kad J.Hill paskyrimas yra „meistriškas ėjimas“.

Tačiau daugelį Parlamento narių dar reikia įtikinti - tai turės padaryti patys kandidatai arba naujoji dviejų lygmenų Europos Komisijos hierarchija.

Tokia struktūra turi išfiltruoti ir sumažinti ES direktyvų srautą, kuris piktina daugelį rinkėjų, bei sutelkti dėmesį į kelis prioritetus.

Ypatingas dėmesys bus skirtas pastangoms atgaivinti Bendrijos ekonomiką, kenčiančią dėl nedarbo, taip reaguoti į didėjantį palaikymą euroskeptiškiems nacionalistams, pateikiant populiarių ir apčiuopiamų rezultatų.

Naujos sistemos kritikai sako, kad ji gali lemti varžymąsi dėl įtakos, o ES komisarų atsakomybė gali tapti miglota.

Europarlamentarai, nusiteikę pasinaudoti viena iš svarbiausių savo galių - spręsti dėl vykdomosios valdžios institucijos, sudarytos iš visų 28 Bendrijos šalių atstovų, sudėties - anksčiau jau yra pasiekę, kad būtų atlikta pakeitimų. Prieš penkerius metus jie neleido dabartinei komandai, vadovaujamai Jose Manuelio Barroso (Žozė Manuelio Barozu), pradėti darbo, kol jis pašalino tris kandidatus, o ketvirtajam skyrė kitokį postą.

Didelis lošimas 

J.-C.Junckeris, sukaupęs didelę darbo patirtį priiminėdamas sprendimus Briuselyje, tikisi Europos Parlamento palaikymo savo komandai, naudodamasis nauju procesu, pagal kurį pagrindinės kairiosios ir dešiniosios partijos bendradarbiaudamos gali apsaugoti siūlomą Europos Komisijos sudėtį nuo sutaršymo, koks ištiko J.M.Barroso.

Pareigūnai kalba apie „nepuolimo paktą“ su centro kairiąja stovykla. Tačiau netgi J.-C.Junckeriui artimi veikėjai sako, kad jo planai yra „didelis lošimas“.

Centro kairiosios frakcijos, kuri per gegužę vykusius Europos Parlamento rinkimus liko antra po J.-C.Junckerio centro dešiniojo bloko, lyderis Gianni Pittella (Džanis Pitela) po kelių susitikimų su būsimuoju Europos Komisijos pirmininku penktadienį pareiškė: „Pasirūpinsime, kad visi komisarai būtų labai nuodugniai patikrinti ... Šis mūšis toli gražu nebaigtas.“

Pirmaisiais, kuriems teks atsakyti į komitetų klausimus per trijų valandų posėdį, bus Maltos atstovas Karmenu Vella (Karmenus Vela), kuriam siūlomas aplinkos apsaugos ir žvejybos išteklių komisaro postas, bei Švedijos kandidatė į prekybos komisaro postą Cecilia Malmstrom (Sesilija Malmstriom). Jų kandidatūrų svarstymas prasidės 14 val. 30 min. vietos (15 val. 30 min. Lietuvos) laiku.

Tokios sesijos tęsis visą šią savaitę nuo 9 val. (10 val.) iki 21 val. (22 val.), o dauguma komitetų siekia priimti sprendimus tą pačią dieną.

Kitą savaitę bus klausinėjami kandidatai į Komisijos pirmininko pavaduotojų postus, įskaitant italę Federicą Mogherini (Federiką Mogerini), kuriai siūlomas Bendrijos išorės politikos komisarės postas.

Paskutiniame posėdyje spalio 7 dieną bus svarstomas buvęs Olandijos užsienio reikalų ministras Fransas Timmermansas (Fransas Timermansas), kuris turėtų tapti J.-C.Junckerio dešiniąja ranka ir prižiūrėti visą komandą.

Visos Komisijos sudėtis bus patvirtina arba atmesta vienu metu per balsavimą Europos Parlamente, numatytą surengti spalio 22 dieną.

Taigi, jeigu komitetai nepatvirtintų bent vieno kandidato, procesas, per kurį J.-C.Junckeris turėtų pakeisti J.M.Barroso lapkričio 1 dieną, gali užsitęsti.

Susirūpinimas dėl struktūros 

Europos Parlamente partinė drausmė menka, o dėl persipynusių įvairiausių veiksnių, tokių kaip atskirų šalių pozicijos arba, varžymasis tarp ES institucijų, balsavimo rezultatus sunku prognozuoti.

Jeigu naujos sudėties Komisija nebūtų patvirtinta, formaliai darbą tęstų ankstesnė komanda.

Tačiau toks vilkinimas gali susilpninti ES, kuri yra įsitraukusi į konfrontaciją su Rusija dėl Ukrainos krizės, stengiasi stabilizuoti euro zonos finansus, derasi su Iranu dėl jo branduolinės programos ir rengia tarpatlantinę laisvosios prekybos sutartį su Jungtinėmis Valstijomis.

P.Moscovici ir J.Hillas neabejotinai sulauks priekabaus tardymo: Vokietijos europarlamentarai nepasitiki buvusiu Prancūzijos finansų ministru ir nemano, kad šis socialistas imtųsi bausti savo šalį dėl euro zonoje taikomų biudžeto deficito ribų peržengimo. Tuo tarpu kairieji abejoja, ar konservatorių lobistas J.Hillas imsis tramdyti Londono Sičio ekscesus, nors į jo būsimąsias pareigas neįeina bankininkams mokamų premijų reguliavimas. Vienas įstatymų leidėjas pareiškė, kad J.Hillas būtų panašus į „lapę vištidėje“.

Keli kiti pasirinkimai taip pat gali pakišti koją J.-C.Junckeriui. Žalieji tūžta dėl jo sprendimo siūlyti Ispanijos atstovui Migueliui Ariasui Canete (Migeliui Ariasui Kanetei) energetikos ir kovos su klimato pokyčiais komisaro portfelį, nors jo šeima turi interesų naftos sektoriuje. Šio kandidato svarstymas vyks trečiadienį.

Vengrijos atstovas Tiboras Navracsicsius (Tiboras Navračičius), kuriam būtų patikėti švietimo, kultūros ir pilietybės reikalai, tikriausiai turės smarkiai pasistengti, kad įtikintų įstatymų leidėjus, susirūpinusius dėl jo partijos veiksmų, laikomų demokratijos varžymu.

Airijos kandidatas Philas Hoganas (Filas Hoganas) įsitraukęs į politinį skandalą savo šalyje, o Alenka Bratušek neturi Slovėnijos vyriausybės palaikymo, nes ji pati iškėlė savo kandidatūrą, kai pralaimėjusi rinkimus laikinai ėjo premjerės pareigas.

Daugeliui įstatymų leidėjų nerimą kelia ne vien atskiros kandidatūros, bet ir J.-C.Junckerio siūlomos įvesti Europos Komisijos pirmininko pavaduotojų pareigos, tikintis, kad jie koordinuos komisarų, kurių veiklos sritys persidengia, darbą.

„Tai labai keista organizacija“, – pabrėžė Prancūzijos centristas Jeanas Arthuis (Žanas Artiuji), biudžeto komiteto pirmininkas.

Pasak jo, įkurti departamentų „klasterius“, kuriems būtų nustatomi bendri prioritetai, buvo geras žingsnis, tačiau nerimą kelia faktas, kad pirmininko pavaduotojai turės itin mažai savo pavaldinių.
Centro kairiųjų frakcijai atstovaujantis G.Pittella sakė: „Derybos tebevyksta dėl Junckerio pasiūlytos naujos institucijų struktūros ir pirmininko pavaduotojų vaidmens“.

Ši frakcija priešinasi planams suteikti pirmininko pavaduotojams įgaliojimus blokuoti komisarų siūlomus veiksmus.

J.-C.Junckeris įsitikinęs, kad tokia struktūra skatins kolektyvinius veiksmus, užkirsdama kelią per dideliam direktyvų projektų skaičiui. Ši problema tapo itin opi, kai komisarai, kurių padaugėjo priėmus į ES naujų narių, stengiasi pateisinti savo pareigybės egzistavimą.

Daugelis europarlamentarų sako nesuprantantys, kaip bus priimami sprendimai pagal naują sistemą: pavyzdžiui P.Moscovici vadovautų ekonomikos politikai, tačiau turėtų už savo darbą atsiskaityti dviem pirmininko pavaduotojams – iš Suomijos ir Latvijos, kurios abi yra ištikimos Vokietijos sąjungininkės euro zonoje.

J.-C.Junckerio sprendimas suteikti J.Hillui įgaliojimus reguliuoti finansų pulsą, įskaitant planus įkurti bankininkystės sąjunga, su kuria Britanija nenori turėti nieko bendra, laikomas susitaikymo ženklu, siunčiamu tos šalies premjerui Davidui Cameronui (Deividui Kameronui), kuris įnirtingai priešinosi buvusio Liuksemburgo lyderio paskyrimui.

Tačiau šis planas gali atsigręžti kitu galu, jeigu įstatymų leidėjai atmes J.Hillo kandidatūrą, išprovokuodami naują krizę santykiuose su Londonu, siekiančiu iš naujo derėtis dėl Britanijos narystės Bendrijoje sąlygų. Be to, D.Cameronas yra pažadėjęs 2017-aisiais surengti referendumą dėl Britanijos narystės ES, jeigu jis būtų perrinktas ateinančiais metais.

Jeigu kandidatai būtų atmesti, J.-C.Junckeris gali perskirstyti juos į kitus postus arba prašyti jų vyriausybių paskirti kitus atstovus.