Siūlymus palaikė švietimo ministras Jeanas Michelis Blanqueras ir tikimasi, kad juos parems dauguma įstatymų leidėjų iš prezidento Emmanuelio Macrono valdančiosios koalicijos ir dešiniosios Respublikonų partijos.

„Niekada nesutiksime, kad mūsų vaikų gyvenimai būtų sugriauti“, – per diskusiją sakė J. M. Blanqueras, pavadinęs įstatymo projektą „būdu respublikos vertybėms įtvirtinti“.

Be didesnių išteklių prevencijai ir švietimui, teisės aktais būtų apibrėžtas naujas „patyčių mokykloje“ nusikaltimas, už kurį grėstų maksimali trejų metų laisvės atėmimo bausmė ir bauda iki 45 tūkst. eurų, atsižvelgiant į bylos sunkumą ir kaltininko amžių. Tais atvejais, kai auka nusižudė arba bandė nusižudyti, gali būti baudžiama iki 10 metų nelaisvės.

Šiemet Prancūzijoje antraštėse pasirodė keletas tragiškai pasibaigusių patyčių atvejų, įskaitant 14-metės mergaitės savižudybę rytiniame Elzaso regione spalį. Ji buvo persekiojama, kai prisipažino klasės draugams esanti homoseksuali. Kovo mėnesį Senos upėje Paryžiuje buvo rastas kitos 14-metės kūnas. Ji patyrė stiprias bendramokslių patyčias, kai iš jos telefono buvo pavogtos jos nuotraukos vienais apatiniais. Įtariama, kad tada ją užpuolė ir nužudė du paaugliai, jie vėliau buvo suimti.

Kairieji vyriausybės oponentai kritikavo siūlomą įstatymą. Sabine Rubin iš partijos „Nenugalėtoji Prancūzija“ pavadino jį „iliuzine ir demagogiška perdėta reakcija“. „Mes nepritariame nepilnamečių kriminalizavimui ir represijų didinimui“, – prieš trečiadienio parlamento debatus pareiškė Socialistų partijos parlamentarė Michele Victory.

Oponentai teigia, kad Prancūzijoje jau galima bausti už patyčias pagal įstatymus, numatančius baudžiamąją atsakomybę už priekabiavimą.

Įstatymo projektą parengęs centristinės „MoDem“ partijos parlamentaras Erwanas Balanantas sakė, kad įstatymas turės „pedagoginę vertę“. „Mintis yra bendradarbiauti su visa visuomene“, – sakė jis.

Vienas iš dešimties Prancūzijos moksleivių bent kartą yra kentęs patyčias, rodo apklausos, o ekspertai teigia, kad senos problemos pobūdis pasikeitė dėl mobiliųjų telefonų ir socialinių tinklų, kurie dažnai sukelia viešą aukų pažeminimą.

Pirmoji Prancūzijos ponia Brigitte Macron, buvusi mokytoja, nuo 2017 m. kovą su patyčiomis įtraukė į savo labdaringą veiklą kaip vieną svarbiausių dalykų.

Viljama Sudikienė (AFP)