- Jūras Barauskas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors jam jau 84, Holgeris Sjogrenas mikliai išpainioja savo tinklo silkėms gaudyti mazgus ir panardina jį į tamsius Baltijos jūros vandenis.
„Ištraukus tralą, žuvėdros surengia tikrą koncertą“, – pasakoja jis.
Penktos kartos žvejys H. Sjogrenas vandenyse netoli Suomijos pietryčiuose esančios Kotkos krantų žuvį tinklais gaudo jau daugiau nei penkis dešimtmečius.
Uoste jo nekantriai laukia dešimtys pirkėjų, laimikį perkančių tiesiai iš laivo.
Tačiau Baltija, kurią supa keletas iš didžiausių Europoje pramoninių šalių, yra ir viena iš labiausiai užterštų jūrinių ekosistemų planetoje.
Dabar Suomijos žvejai baiminasi, kad tinklus padžiauti gali tekti visiems laikams.
„Daug kas nuogąstauja, kad gali tekti mesti darbą“, – atvirauja H. Sjogrenas.
Nors kai kurie ekspertai siūlo sumažinti žvejybos kvotas nusilpusiai ekosistemai apsaugoti, kiti baiminasi, kad žvejybos ribojimas gali padaryti daugiau žalos nei atnešti naudos.
Spalį Europos Sąjunga 2024 metams nustatė 43 proc. mažesnes Baltijos silkių kvotas, nors rugpjūtį Europos Komisija siūlė visiškai uždrausti gaudyti šias žuvis.
Mes sugauname tiek mažai silkių, kad įtakos bendram kiekiui tai neturi.
Tačiau Baltijos silkės Suomijoje sudaro maždaug 80 proc. metinio laimikio ir žvejai mano esantys baudžiami už problemą, kurios jie nesukėlė.
„Mes sugauname tiek mažai silkių, kad įtakos bendram kiekiui tai neturi – priešingai, tokiu būdu atnaujinama daugiau atsargų nei suvartojama“, – teigia H. Sjogrenas.
Jūra tampa ežeru
Atsargoms nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio mažėjant, Baltijos silkes gali ištikti ta pati lemtis, kurios sulaukė daugelis kitų regione beveik išnykusių rūšių.
Baltijos jūra yra neįtikėtinai sekli. Dydžiu ji prilygsta Juodajai, tačiau vandens joje yra 20 kartų mažiau. Tai reiškia, kad ji yra labiau pažeidžiama klimato kaitos ir žmonių veiklos atžvilgiu.
Kuo labiau Baltijos jūra taps panaši į ežerą, tuo labiau nukentės jūros gyvūnija ir augalija.
Kylanti temperatūra ir dėl gausesnių kritulių ir mažesnio iš Atlanto patenkančio vandens kiekio mažėjantis druskingumas kelia grėsmę daugeliui prisitaikyti mėginančių gyvūnų rūšių.
„Kuo labiau Baltijos jūra taps panaši į ežerą, tuo labiau nukentės jūros gyvūnija ir augalija“, – teigia Suomijos gamtos išteklių instituto (LUKE) mokslininkas Jukka Ponni.
Į jūros vandenis su žemės ūkio nuotekomis patenkant dideliam maistinių medžiagų kiekiui, ėmė sparčiai daugintis augmenija, todėl kai kuriose srityse labai sumažėjo deguonies lygis, o vasarą jūroje ėmė gausiai vešėti dumbliai.
Baltijai vis mažiau primenant jūrą, pirmosiomis aukomis tapo tokios stambesnių jūrų gyvūnų rūšys, kaip Baltijos menkė.
Dar praeito amžiaus devintajame dešimtmetyje menkių populiacija siekė rekordinį dydį, tačiau pagaunamų žuvų laimikis nuolat mažėjo, kol galų gale dėl susidariusios kritinės padėties 2020 m. ES teko uždrausti menkių žvejybą.
Kadaise Baltijos jūroje egzistavusi didžiulė milžiniškų Atlanto eršketų populiacija dėl taršos ir upėse, kuriose vykdavo jų migracija, pastatytų užtvankų išnyko.
„Draudimas gali ir nepadėti“
Nors ir yra raginama ženkliai sumažinti žvejybos kvotas siekiant apsaugoti likusias populiacijas, yra ir tokių, kurie laikosi kitokios nuomonės.
„Net ir visiškai uždraudus žvejybą, atsargoms tai teigiamo poveikio neturėtų. Efektas netgi būtų priešingas“, – kalbėjo J. Ponni.
Jo manymu, su klimato kaita ir aplinkos apsauga susijusios problemos populiacijoms kenkia labiau nei žvejyba.
Net ir visiškai uždraudus žvejybą, atsargoms tai teigiamo poveikio neturėtų. Efektas netgi būtų priešingas.
Išnykus Baltijos menkėms, silkės gamtoje turi labai nedaug priešų.
Tai reiškia, kad žvejams neretinant atsargų, populiacijos galėtų tapti „pernelyg didelės“ ir dėl maisto trūkumo „atskiri individai taptų mažesni“.
Tačiau su šiuo teiginiu nesutinka Pasaulinio fondo (WWF) žuvininkystės direktorius Matti Ovaska.
Anot jo, silkių atsargoms dėl intensyvios žūklės toliau mažėjant, egzistuoja rizika, kad jų vietą užims kitos gyvūnų rūšys, pavyzdžiui, austrės, kliudysiančios silkių populiacijoms atsigauti.
„Prireiks riboti visų silkių atsargų žvejybą“, – kalbėjo M. Ovaska.
Paskutinis silkių turgus?
Jau beveik tris šimtus metų Helsinkio centre esančioje turgavietėje kiekvieną rudenį verda prekyba, o vietiniai gyventojai kasmetiniame silkių turguje silkes perka tiesiai iš žvejų laivų.
„Silkę valgau kiekvieną savaitę“, – naujienų agentūrai AFP pasakojo vienas iš pirkėjų Markku Karjalainen.
Nuo marinuotų silkių su svogūnais ir lauro lapais iki rūkytos silkės – silkė, suomių kalba vadinama „silakka“, šimtmečiais buvo svarbi tradicinės Šiaurės šalių virtuvės dalis.
Tačiau, vis daugėjant apribojimų, J. Ponni baiminasi dėl pačios žvejybos ateities.
„Yra rizika, kad žvejybos visai nebeliks. Niekas į ją daugiau neinvestuos“, – kalbėjo J. Ponni.
J. Ponni teigimu, tai būtų liūdna, kadangi dėl pastaruoju metu įdiegtų naujovių silkė dabar prilygsta konservuotiems tunams.
Nepaisant apribojimų, H. Sjogrenas planuoja žvejoti tol, kol galės tai daryti.
„Briuselio primestą ES žuvininkystės politiką derėtų visiškai atnaujinti, o žvejams kaip tokiems derėtų rodyti daugiau pagarbos‘, – kalbėjo jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva pradeda darbą Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos Vykdomojoje taryboje
Lietuva sekmadienį pradeda darbą Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos Vykdomojoje taryboje. ...
-
Žiniasklaida: ES susitarė dėl saugumo įsipareigojimų Ukrainai
Europos Sąjunga (ES), anot žiniasklaidos, susitarė dėl saugumo įsipareigojimų Ukrainai. Jie turėtų įsigalioti vasarą ir galioti tol, kol Ukraina taps ES ir NATO nare. Apie tai rašo Vokietijos laikraštis „Welt am Sonntag“, re...
-
D. Tuskas pasienyje su Baltarusija: Lenkija susiduria su stiprėjančiu hibridiniu karu9
Pasienį su Baltarusija aplankęs Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas šeštadienį pareiškė, kad jo šalis susiduria su stiprėjančiu hibridiniu karu. ...
-
Izraelis išplėtė evakuacijos įsakymą Gazos Ruožo gyventojams10
Izraelio kariuomenė, tęsianti kovą su „Hamas“ kovotojais, šeštadienį išplėtė evakuacijos įsaką palestiniečiams: nurodė palikti namus platesnėje rytinėje Rafacho dalyje ir daugiau šiaurinių Gazos Ruožo terit...
-
Žemę užklupo stipriausia per 20 metų Saulės audra8
Žemę penktadienį užklupo galingiausia per du dešimtmečius Saulės audra, kuri nuo Tasmanijos iki Didžiosios Britanijos atnešė įspūdingas dangaus šviesas, tačiau grasina galimais palydovų ir elektros tinklų veiklos sutrikimais. ...
-
JAV: Izraelis, Gazoje naudodamas JAV suteiktus ginklus, galėjo pažeisti tarptautinę teisę9
Joe Bideno (Džo Baideno) administracija penktadienį pareiškė, kad Izraelis, Gazos Ruože naudodamas JAV suteiktus ginklus, tikriausiai pažeidė tarptautinę humanitarinę teisę, tačiau karo sąlygos neleidžia amerikiečių pareigūnams tiksliai n...
-
Vėžį besigydantis Karolis III surengė sodo vakarėlį: sūnus Haris šventėje nepasirodė6
Jungtinės Karalystės monarchas nors ir tebesigydo vėžį, vis dažniau matomas viešumoje. Šį kartą Karolis III atvėrė istorinės rezidencijos Londone duris tūkstančiams svečių sodo vakarėlyje. Jie rengiami nuo 1860-ųjų, kad monarcha...
-
JAV paskelbė apie naują 400 mln. dolerių vertės karinę pagalbą Ukrainai
JAV penktadienį paskelbė apie naują 400 mln. dolerių vertės karinės pagalbos Kyjivui paketą, Rusijai pradėjus sausumos puolimą, sukėlusį didelius mūšius šiaurės rytų Ukrainoje. ...
-
Vokietija: raginimai boikotuoti Izraelio atlikėjus „Eurovizijoje“ yra nepriimtini13
Vokietija penktadienį pareiškė, kad raginimai boikotuoti Izraelio atlikėjus „Eurovizijos“ dainų konkurse yra nepriimtini po to, kai Švedijoje minia protestavo prieš Izraelio dalyvavimą dėl karo Gazos Ruože. ...
-
JT simboliškai balsavo už Palestinos narystę, Izraeliui tai sukėlė „pasišlykštėjimą“8
Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja penktadienį didele balsų dauguma balsavo už tai, kad palestiniečiams būtų suteiktos tam tikros papildomos teisės pasaulinėje organizacijoje po to, kai jų siekį tapti visateisiais nariais blokavo JAV. ...