2023-ieji buvo šilčiausi per visą istoriją. Mokslininkai skelbia, kad klimato kaitos padariniai vien Europai kainavo daugiau nei 13 mlrd. eurų. Meteorologai sako, kad vis ekstremalesnių reiškinių sulauks ir Lietuva.
Mažiau kepsnių, anglies dioksido pėdsakų nurodymas maisto produktų etiketėse, galybė dviračių ir paskatos mažinti būsto plotą, kai jūsų užaugę vaikai išsikraustys.
Kodėl nyksta žuvys? Ar Baltijos jūra – mirštanti? Koks vartojimas yra tvarus? Kokios ekologinės problemos šiandien kamuoja Klaipėdą? Šios tvarumo temos ir ekologinis sąmoningumas – atsakomybė prieš gyvybę žemėje, vandenyje, ore ir kaip realiai įgyvendinti tvarumo iššūkius kasdienybėje vis aktualesnis ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams.
„O ką kiekvienas iš mūsų gali padaryti, kad sušvelnintume klimato kaitą?“ – retoriškai klausė dr. Ignas Mikalauskas, AB „Klaipėdos energija“ Klientų aptarnavimo centro vadovas, kreipdamasis į kolegas, susirinkusius paminėti Tarptautinę kovos su klimato kaita dieną.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) sekmadienį pareiškė, kad Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikimo Naujajame Delyje rezultatai klimato srityje yra nepakankami.
Jungtinės Tautos pirmadienį įspėjo, kad, augant klimato kaitos poveikiui, trys ketvirtadaliai vaikų Pietų Azijoje jau dabar susiduria su pavojingai aukšta oro temperatūra, ir tai yra didžiausia dalis pasaulyje.
Aplinkosaugos krizių akivaizdoje, svarbus tapo vienas faktas – turime iš naujo išmokti veikti bendruomenėse, atgaivinti kaimynystę. Tyrimai rodo, kad daugiau negu pusė Baltijos šalyse gyvenančių žmonių su kaimynais nekuria ir nepalaiko draugiškų santykių – apsiribojama tik mandagiu pasisveikinimu. O juk kaimynai yra tie žmonės, kurie gyvena arčiausiai ir gali ištiesti pagalbos ranką nelaimės atveju.