G-20 buvo sukurtas 2008 metų finansų krizės metu kaip vienas būdų tvarkyti pasaulio ekonomikai.

Tačiau pastaraisiais metais vis sunkiau rasti sutarimą tarp narių.

Keli lyderiai jau yra atvykę į Naująjį Delį, kuris prieš šeštadienį prasidėsiantį susitikimą buvo labai sutvarkytas ir iš dalies ištuštėjo.

Susitikimo šeimininkė Indija stengiasi rasti bendrą sutarimą dėl tokių klausimų kaip ilgiau nei pusantrų metų besitęsiantis Rusijos karas Ukrainoje, klimatas ir pasaulinis valdymas.

Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi (Narendra Modis) šį aukščiausiojo lygio susitikimą apibūdino kaip savo šalies diplomatijos brandos atėjimą – Naujojo Delio įtakos ir prestižo pasaulinėje arenoje įrodymą.

Tačiau abejonių tuo sukėlė kinų lyderis Xi Jinpingas, kuris pabrėžtinai nusprendė praleisti susitikimą ir vietoj savęs atsiųsti premjerą Li Qiangą (Li Čiangą).

Oficialios jo neatvykimo priežastys nebuvo nurodytos, tačiau Xi Jinpingas yra peikęs N. Modi dėl kruvino Kinijos ir Indijos pasienio ginčo ir atvirai kalbėjęs apie tai, kad JAV vadovaujamos grupės, tokios kaip G-20, turėtų būti palankesnės Pekino interesams.

Tuo metu, kai vyks aukščiausiojo lygio susitikimas, Xi Jinpingas Pekine priims Venesuelos ir Zambijos vadovus.

„Putino destrukcija“

N. Modi, jausdamas galimybę pagerinti savo, kaip valstybininko, reputaciją prieš kitų metų pradžioje vyksiančius rinkimus, užima svarbią vietą susitikime.

Jo atvaizdas puošia daugybę G-20 reklaminių stendų ir plakatų, išklijuotų visame Naujajame Delyje.

Vladimiras Putinas ir vėl nesugeba parodyti savo veido G-20 susitikime.

Jei G-20 šalių vadovams nepavyks susitarti dėl bendro viršūnių susitikimo pareiškimo, kuris paprastai yra įprastas diplomatinis reikalas, tai gali būti traktuojama kaip gėda Indijai ir N. Modi siekiui suvienyti besivystančias ir turtingesnes nares.

Atrodo, kad N. Modi žengs bent vieną konkretų žingsnį šia linkme – keli lyderiai išreiškė paramą bloko išplėtimui iki G-21 ir Afrikos Sąjungos kaip nuolatinės narės įtraukimui.

Tačiau atrodo, kad pagrindinis nesutarimų objektas yra Ukraina ir tai, kas sumokės už pastangas kovoti su klimato kaita.

„Turėkite šiek tiek kantrybės“, – penktadienį sakė Indijos aukšto rango diplomatas Amitabhas Kantas, tvirtindamas, kad bendros deklaracijos tekstas bus pateiktas vadovams, kad jie galėtų apsispręsti.

Diplomatinė nesantaika ir kaltinimai karo nusikaltimais taip pat neleidžia Rusijos vadovui Vladimirui Putinui dalyvauti aukščiausiojo lygio susitikime, nors Maskva ir toliau spaudžia sąjungininkus sušvelninti tarptautinį jos invazijos į Ukrainą pasmerkimą.

V. Putinas į Naująjį Delį vietoj savęs išsiuntė savo užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą.

„Vladimiras Putinas ir vėl nesugeba parodyti savo veido G-20 susitikime“, – sakė Jungtinės Karalystės premjeras Rishi Sunakas (Rišis Sunakas).

„Jis yra savo paties diplomatinės tremties architektas, izoliuojantis save savo prezidentūroje ir blokuojantis kritiką bei realybę, – teigė jis. – Tuo tarpu likusios G-20 šalys demonstruoja, kad mes pasirodysime ir dirbsime kartu, kad surinktume Putino destrukcijos gabalus.“

„Atidžiai stebime“

Į aukščiausiojo lygio susitikimą vykstantis JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) taip pat tvirtino, kad susitikimas vis tiek duos rezultatų, nors rinkos nerimavo, kad dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų prekybos karas gali paaštrėti.

Pastarosiomis dienomis vis garsiau kalbama, kad Kinija gali būti pasirengusi išplėsti plačiai naudojamų „Apple“ telefonų „iPhone“ draudimą po pranešimų, kad Pekinas uždraudė naudoti juos vyriausybinėse įstaigose.

JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas), kalbėdamas į aukščiausiojo lygio susitikimą skrendančiame lėktuve „Air Force One“, atmetė klausimus apie šias kalbas.

Jis sakė, kad Pekinas turėtų atsakyti į tokius klausimus kaip „kas juos skatina, koks bus to mastas ir koks, jų manymu, bus grynasis to poveikis“.

Daugelis G-20 šalių vadovų baiminasi, kad, didiesiems pasaulio prekybos žaidėjams suremiant ietis, jų ekonomikoms jau dabar gresia netiesioginė žala.

Ekonomistai teigia, kad JAV apribojimai dėl jautrių technologijų perdavimo Kinijai dar labiau sulėtino antros pagal dydį pasaulio ekonomikos augimą.

Tačiau jie taip pat atkreipia dėmesį į rimtas Kinijos struktūrines problemas, pavyzdžiui, mažėjančią darbo jėgą, lėtėjantį našumą ir perkaitusią nekilnojamojo turto rinką.

Penktadienį kalbėdama Naujajame Delyje, JAV iždo sekretorė Janet Yellen (Džanet Jelen) perspėjo, kad Kinijos ekonomikos sulėtėjimas kelia pavojų visam pasauliui.

„Kinija susiduria su įvairiais tiek trumpalaikiais, tiek ilgalaikiais pasauliniais iššūkiais, ekonominiais iššūkiais, kuriuos mes atidžiai stebime“, – sakė ji.

„Vis dėlto Kinija turi gana daug politinės erdvės šiems iššūkiams spręsti“, – teigė pareigūnė.