Deportacija – dalis bausmės
Apie tai, kad norima drastiškai padidinti deportuojamų imigrantų, kurie buvo nuteisti, skaičių, buvo pranešta trečiadienį. „Švedijoje per ilgai buvo lepinami užsienio nusikaltėliai, įvykdę sunkius nusikaltimus šioje šalyje“, – spaudos konferencijoje sakė migracijos ministras Johanas Forssellas.
Naujasis įstatymo projektas numatytų keletą priemonių, skirtų nusikaltėlių deportacijų skaičiui padidinti, įskaitant prokurorų įpareigojimą prašyti deportacijos kaip bausmės dalies, o ne palikti šį klausimą spręsti prokurorams.
Vyriausybė teigė mananti, kad dėl naujojo įstatymo kasmet bus deportuojama apie 3 tūkst. žmonių – šešis kartus daugiau nei dabartinis vidurkis, kuris yra apie 500 per metus.
Pirmiausia įstatymo projektas bus pateiktas Švedijos įstatymų leidybos tarybai, kuri nagrinėja Vyriausybės teikiamus įstatymų projektus. Paskui jį svarstys parlamentas.
Pasak J. Forssello, siekiama, kad įstatymas įsigaliotų rugsėjo 1 d.
Pribrendusi problema
Per pastaruosius tris dešimtmečius Švedija tapo naujais namais daugybei žmonių iš krizių krečiamų šalių: buvusios Jugoslavijos, Afganistano, Sirijos, Irako, Somalio. Pabėgėlių srautas ypač išaugo po 2015 m. Europą ištikusios pabėgėlių krizės. Kai migrantų srautai smarkiai išaugo, šios 10,6 mln. gyventojų šalies prieglobsčio ir imigracijos politika buvo ne kartą sugriežtinta.
Nepaisant tradicinio palankumo pabėgėliams, šaliai nesiseka įveikti migrantų integracijos problemų: daugelis imigrantų neišmoksta švedų kalbos, gyvena periferinėse teritorijose, kuriose aukštas nusikalstamumas ir nedarbas.
Švedija jau daugiau nei dešimtmetį kovoja su smurtinių nusikaltimų, susijusi su organizuotu nusikalstamumu, protrūkiu. Beveik kasdien vyksta susišaudymai ir sprogdinimai, siejami su gaujų tarpusavio sąskaitų suvedinėjimu ir kova dėl narkotikų rinkos kontrolės. Statistika rodo, kad sumažėjo mirtinų šaudymų, tačiau padaugėjo sprogdinimų.
2022 m. į valdžią atėjusi ministro pirmininko Ulfo Kristerssono Vyriausybė šią tendenciją laiko tiesioginiu nesėkmingos integracijos ir neatsakingos imigracijos politikos padariniu. Nuo to laiko buvo įgyvendinta daugybė griežtų priemonių.
U. Kristerssono Vyriausybė, pažadėjusi kovoti su neteisėta imigracija ir nusikalstamumu, suteikė policijai daugiau įgaliojimų ir įdiegė priemones kovai su jaunimo nusikalstamumu.
Jaunimas apskritai daro mažiau nusikaltimų. Tačiau tie, kurie juos daro, įvykdo daugiau ir daug sunkesnių.
Pilietybė – tik sąžiningiems
Vyriausybė siekia sugriežtinti ir pilietybės suteikimo taisykles. Pasak ministro J. Forsselo, iki šiol buvo per lengva įgyti Švedijos pilietybę: „Buvo galima po penkerių metų tapti piliečiu nepratarus nė žodžio švediškai, nieko nežinant apie švedų visuomenę ir neturint nuosavų pajamų.“
Ministras taip pat nurodė neseniai viešą dėmesį patraukusį atvejį: „Galima net tapti piliečiu sėdint tardymo izoliatoriuje dėl žmogžudystės.“ Tai, pasak jo, siunčia „visiškai klaidingą signalą tiek tiems, kurie elgiasi teisingai, tiek tiems, kurie jau yra piliečiai“. Iki šiol valdžios institucijos neturėjo teisinio pagrindo sustabdyti pilietybės suteikimo proceso vien dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo ar suėmimo.
Pagal naująjį projektą laukiamasis laikotarpis būtų pratęstas nuo penkerių iki aštuonerių metų. Be to, pretendentai turės išlaikyti kalbos testą ir testą apie Švedijos visuomenę ir jos vertybes, atskleisti savo finansinę padėtį ir įrodyti „sąžiningą elgesį“. Reikalaujamos minimalios mėnesinės pajamos – 20 tūkst. kronų (apie 1 900 eurų), nors pensininkai ir studentai nuo šios sąlygos bus atleisti. Įstatymų leidėjų pavyzdžiu pasirinktos Danija ir JAV.
Migrantai, turintys teistumą, pilietybės turės laukti iki septyniolikos metų vietoj dabartinių dešimties. Be to, būtų draudžiama suteikti pilietybę asmenims, neatitinkantiems „sąžiningo gyvenimo“ kriterijų – tai apima dideles skolas, laikinus teismo draudimo įsakymus ar priklausomybę nuo narkotikų.
Jei parlamentas projektą patvirtins, įstatymas įsigaliotų birželio 6 d. – Švedijos nacionalinės šventės dieną – ir galiotų jau nagrinėjamiems prašymams.
Kritika nesustabdė
Viena jautriausių ir visuomenėje labiausiai diskutuojamų reformų susijusi su nepilnamečių baudžiamąja atsakomybe. Kriminaliniai tinklai vis dažniau internetu verbuoja jaunesnius nei penkiolikos metų asmenis kaip gerai apmokamus smogikus sprogdinimams ir šaudynėms vykdyti, žinodami, kad tokio amžiaus vaikams kalėjimo bausmė negresia. Tačiau dabar situacija kardinaliai keičiama.
Sausį Vyriausybė paskelbė, kad baudžiamosios atsakomybės amžius bus sumažintas nuo penkiolikos iki trylikos metų. Sprendimas sulaukė didelės kritikos – jam nepritarė dauguma iš 126 konsultuotų valdžios institucijų, įskaitant policiją ir kalėjimų tarnybą, tačiau Vyriausybė planų nepakeitė.
Aštuoniems esamiems kalėjimams pavesta įrengti specialius skyrius vaikams, trys iš jų turi atidaryti duris iki liepos 1 d., kai reforma įsigalios. Vaikai bus laikomi griežtai atskirai nuo suaugusių kalinių. Naktimis jie bus užrakinti kamerose vienuolikai valandų – suaugusiesiems šis laikotarpis siekia 14 valandų. Dieną vaikams bus privaloma lankyti mokyklą. Be to, jiems bus skirta atskira valgykla, laisvalaikio kiemas, sporto salė ir medicinos punktas.
Teisingumo ministras Gunnaras Strommeris reformą grindė iš esmės pasikeitusia nusikalstamumo struktūra: „Visuomenė ir nusikalstamumas pasikeitė iš esmės. Jaunimas apskritai daro mažiau nusikaltimų. Tačiau tie, kurie juos daro, įvykdo daugiau ir daug sunkesnių.“
Vaikų teisių asociacija „Bris“ reformą pavadino „neproduktyviai, nepakankamai ištirta ir pažeidžiančia vaikų teises“, perspėdama, kad įkalinimas tokiame amžiuje padidins recidyvizmą ir paskatins nusikalstamus tinklus verbuoti dar jaunesnius vaikus. Reforma numatyta kaip laikina – šiuo metu planuojama, kad ji galios penkerių metų laikotarpį.
Naujausi komentarai