Šeštadienį apie 50 valstybių vadovų ir 10 monarchų, tarp jų JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis, dalyvaus popiežiaus laidotuvėse Šv. Petro aikštėje.

JAV prezidentas penktadienį išskrido į Romą dalyvauti popiežiaus Pranciškaus laidotuvėse, kuriose taip pat tikimasi dešimčių kitų užsienio lyderių.

Tai pirma tarptautinė D. Trumpo antrosios kadencijos kelionė. Ji vyksta intensyvėjant jo pradėtam prekybos karui ir tęsiantis įtemptoms deryboms dėl pasaulio konfliktų.

Į Italijos sostinę JAV lyderis ir jo sutuoktinė Melania turi atskristi maždaug 22 val. 50 min. vietos (23 val. 50 min. Lietuvos) laiku.

Joe Bidenas kartu su buvusia pirmąja ponia Jill Biden taip pat dalyvaus popiežiaus, naujienų agentūrai AFP pranešė jo biuras. J. Bidenas su žmona keliaus savarankiškai, o ne lėktuvu „Air Force One“ kartu su prezidentu.

Į Romą jau atvyko dešimtys delegacijų iš viso pasaulio. Fjumičino ir Čampino oro uostuose vyko intensyvus judėjimas. Be užsienio šalių lyderių atvyko ir kai kurie kardinolai, praneša agentūra APA.

Romoje jau nutūpė lėktuvai, atskraidinę JT generalinį sekretorių Antonio Guterresą, Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen, Europos Parlamento vadovę Robertą Mestolą, Moldovos prezidentę Mają Sandus, Norvegijos kronprincą Haakoną bei Liuksemburgo hercogą Henry‘į.

Romoje taip pat jau yra Kolumbijos, Žaliojo Kyšulio Respublikos, Seišelių, Latvijos, Kubos, Ekvadoro, Venesuelos, Salvadoro ir Peru delegacijos. Italijos sostinėje laukiama iš viso 170 delegacijų.

Italija ir Vatikanas rengia didžiulę saugumo operaciją prie Šv. Petro bazilikos. Skelbiama, kad aplink Vatikaną bus uždrausta naudoti dronus, ant stogų bus dislokuoti snaiperiai, budės naikintuvai.

Policija pranešė, kad penktadienio vakarą pradės veikti papildomi kontrolės punktai.

Penktadienio rytą didžiulė minia žmonių jau būriavosi pagrindinėje į Vatikaną vedančioje Romos gatvėje. Penktadienis yra trečioji ir paskutinė diena, kai gedintieji gali atiduoti paskutinę pagarbą Šv. Petro bazilikoje pašarvotam popiežiui.

Vatikano išplatintame pranešime teigiama, kad nuo trečiadienio 11 val. vietos (12 val. Lietuvos) laiku, kai pradėti leisti gedintieji, iki penktadienio vidurdienio (13 val. Lietuvos) laiku daugiau nei 150 tūkst. žmonių praėjo pro Pranciškaus karstą.

Gedintiesiems atiduoti pagarbą Pranciškui prie jo karsto bus galima iki penktadienio 20 val. vietos (21 val. Lietuvos) laiku.

Antrą naktį iš eilės Vatikanas paliko Šv. Petro bazilikos duris atviras ilgiau nei planuota, kad visi eilėje laukiantys žmonės galėtų atsisveikinti su popiežiumi.

„Naktis yra intymiausias momentas, Viešpats visada apsireiškia naktį“, – sakė 60-metė Nicoletta Tomassetti, kuri Šv. Petro bazilikoje apsilankė anksti penktadienį.

„Tai buvo labai jaudinantis momentas, maldoje paprašiau popiežiaus keleto dalykų ir žinau, kad jis man juos suteiks“, – naujienų agentūrai AFP sakė moteris.

88-erių argentinietis pontifikas mirė Velykų pirmadienį po insulto, komos ir širdies nepakankamumo.

74-erių pensininkė ir buvusi gydytoja iš Dominikos Respublikos Miracles Luna ketvirtadienį sakė, kad, jos nuomone, popiežius Pranciškus buvo vienas iš geriausių pontifikų.

„Jis buvo labai gailestingas, tapatinosi su žmonėmis, vargšais, todėl man, mums jis yra geriausias“, – AFP sakė moteris.

Mažiausiai 130 delegacijų

Pranciškus mirė praėjus mažiau nei mėnesiui po to, kai grįžo namo iš ligoninės, kur penkias savaites buvo gydomas nuo sunkaus plaučių uždegimo.

Gydytojai nurodė jam bent du mėnesius ilsėtis, tačiau Pranciškus pastarosiomis dienomis daug kartų pasirodė viešumoje, nors atrodė išsekęs.

Velykų sekmadienį, savo mirties išvakarėse, po mišių ir tradicinės kalbos jis apvažiavo Šv. Petro aikštę papamobiliu ir pasveikino minią, pakeliui sustodamas palaiminti kūdikių.

Tai buvo jo paskutinis viešas pasirodymas.

Vatikanui paskelbus apie jo mirtį, iš viso pasaulio ėmė plūsti užuojautos žodžiai dėl jėzuito ir energingo reformatoriaus, 12 metų vadovavusio Katalikų Bažnyčiai ir gynusio socialiai atskirtus žmones.

Velykų sekmadienį, paskutinį kartą kreipdamasis į tikinčiuosius, jis pasmerkė tuos, kas kursto „panieką (...) silpniesiems, socialiai atskirtiesiems ir migrantams“.

Jo laidotuvėse tikimasi mažiausiai 130 užsienio delegacijų. Tarp dalyvių turi būti Argentinos prezidentas Javieras Milei ir Jungtinės Karalystės (JK) Velso princas Williamas.

Ketvirtadienį Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu savo šalies vardu pareiškė užuojautą dėl popiežiaus Pranciškaus mirties.

Tai pirmas B. Netanyahu pareiškimas po pirmadienio pranešimo apie popiežiaus mirtį.

Izraelio ir Pranciškaus santykiai buvo įtempti nuo Izraelio ir „Hamas“ karo Gazos Ruože pradžios, nes Pranciškus ne kartą kritikavo Izraelio veiksmus šioje palestiniečių teritorijoje. Karą išprovokavo islamistų grupuotės „Hamas“ 2023-iųjų spalio 7 dieną įvykdyta beprecedentė ataka Izraelyje.

Laidotuvių eiga

Trečiadienį popiežiaus Pranciškaus karstas iš Šv. Mortos svečių namų, kuriuose gyveno, buvo perkeltas į Šv. Petro baziliką.

Italijos civilinės saugos agentūra prognozuoja, kad dėl popiežiaus laidotuvių į Romą atvyks keli šimtai tūkstančių žmonių.

Po laidotuvių mišių Pranciškaus karstas bus pervežtas į jo mėgstamiausią Romos Švč. Mergelės Marijos baziliką.

Pasak pareigūnų, palei karsto vežimo maršrutą, kuris eis pro Koliziejų, bus įrengti dideli ekranai – juose bus galima stebėti ceremoniją.

Atsižvelgiant į tai, kad pontifikas buvo nuskriaustųjų gynėjas, karstą Švč. Mergelės Marijos bazilikoje pasitiks grupė vargšų ir stokojančiųjų, pranešė Vatikanas.

Ant popiežiaus antkapio bus užrašytas vienintelis žodis: „Pranciškus“.

Jo kapą bus galima aplankyti jau nuo sekmadienio ryto.