Neišvaizdi ir neaišku ant ko besilaikanti kapsulė nulėkė per bandomąją trasą netoli Veendamo miesto Nyderlanduose. Ji įsibėgėjo tik iki kokių 30 kilometrų per valandą. Bet apskritai tai labai rimtas pasiekimas, nes buvo išbandyti esminiai ateities traukinio elementai.

„Atlikę pirmąjį sėkmingą bandymą, sugebėjome levituoti transporto priemonę, taip pat įjungti jos valdymo bei traukos sistemas“, – teigė „Hardt Hyperloop“ technologijų ir inžinerijos direktorius Marinusas van der Meijsas.

Žodis „levituoti“ labai svarbus, nes ateities traukinys neturės jokių ratų – jį vamzdyje laikys magnetiniai laukai.

Žodis „levituoti“ labai svarbus, nes ateities traukinys neturės jokių ratų – jį vamzdyje laikys magnetiniai laukai. Be to, nebus ir pagrindinio viso transporto trukdžio – oro pasipriešinimo, nes oro slėgis šiuose vamzdžiuose bus smarkiai sumažintas.

Viena iš sudėtingiausių šios revoliucinės technologijos problemų – kaip padaryti, kad traukinio vagonai su žmonėmis galėtų saugiai pralėkti atsišakojimus, pavyzdžiui, į stotis ar sklandžiai įsilieti į bendrą eismą tuneliu.

„Čia galime išbandyti, kaip padaryti posūkį, kaip susijungti, kaip padalyti vagonų srautą. Taigi iš tikrųjų bandome, kaip galėtų atrodyti „hyperloop“ tinklas“, – kalbėjo „Hardt Hyperloop“ komercijos direktorius Roelis van de Pasas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Hyperloop“ pavadintą technologiją pirmasis pabandė įgyvendinti amerikiečių milijardierius Elonas Muskas, bet jo projektai įstrigo, nors viena jo kompanijų pradėjo gręžti tunelius.

Pagrindinis „Hyperloop“ privalumas – saugumas ir greitis. Vagonai su žmonėmis ar kroviniais beveik beoriuose vamzdžiuose, visiškai neliesdami jų sienų galėtų lėkti net iki 700 kilometrų per valandą greičiu. Tai būtų greičiu nei skristi dauguma lėktuvų reisų – įvertinus kelionėms į oro uostus ir patikroms sugaištą laiką.