Europos Teisingumo Teismas (ETT) neprivalo atsižvelgti į generalinio advokato Gerardo Hogano (Džerardo Hogano) patarimą, bet šio buvusio Airijos teisėjo teisinė nuomonė laikoma labai svaria svarstant įvairius klausimus.

ETT svarsto galimybę prašyti Prancūzijos teismo išaiškinimo dėl ženklinimo taisyklių, šalyje taikomų prekėms, kurių kilmės vieta yra okupuotas Vakarų Krantas, įskaitant aneksuotą Rytų Jeruzalę, arba Golano Aukštumos – 1967 metais Izraelio aneksuota Sirijos teritorija.

Teismui pateiktoje teisinėje rekomendacijoje G. Hoganas nurodė, kad vadovaujantis ES taisyklėmis etiketėse turi būti aiškiai nurodyta, jog tokių prekių kilmės vieta yra okupuotos palestiniečių arba Sirijos teritorijos, ypač jeigu jos atgabentos iš tose teritorijose esančių izraeliečių nausėdijų.

„ES teisė reikalauja, kad būtų nurodomas produkto, atgabento iš teritorijos, nuo 1967 metų okupuotos Izraelio, [kilmės] teritorijos geografinis pavadinimas; be to, atitinkamais atvejais, turi būti nurodoma, kad produktas atgabentas iš izraeliečių nausėdijos“, – sakoma ETT pranešime, apžvelgiančiame G. Hogano rekomendaciją.

Prancūzija 2016 metais paskelbė taisykles, numatančias, kad produktai iš izraeliečių nausėdijų Vakarų Krante ir Golano Aukštumose privalo būti paženklinti etiketėmis, kuriose aiškiai nurodoma kilmės vieta. Tačiau šį nutarimą užginčijo Europos žydų organizacija (Organisation Juive Europeene) ir bendrovė „Psagot“, turinti vynuogynų okupuotose teritorijose.

Savo išvadoje G. Hoganas rašo, kad ES taisyklėse dėl produktų ženklinimo atsižvelgiama į „etinius sumetimus“, galinčius paveikti vartotojų pasirinkimą.

Teisininkas atkreipė dėmesį, kad daug europiečių boikotavo Pietų Afrikos Respublikos produktus, kai šioje šalyje gyvavo apartheido režimas. Pasak G. Hogano, mūsų dienomis žmonės gali rinktis nepirkti prekių iš tam tikros teritorijos, „nes ji vykdo kokias nors politines arba socialines priemones, vartotojui galinčias atrodyti smerktinomis ar netgi atgrasiomis“.

Airių teisininkas paminėjo teismų sprendimus, kad Izraelio nausėdijų politika yra neteisėta.

„Vargu ar stebina, kad kai kurie vartotojai gali laikyti šį akivaizdų tarptautinės teisės pažeidimą etine aplinkybe, darančia įtaką jų vartotojiškiems pasirinkimams, ir dėl to jiems gali reikėti daugiau informacijos“, - rašo G. Hoganas.

„Produkto, kilusio iš Izraelio okupuotos teritorijos ir, bet kokiu atveju, kolonistų nausėdijos, kilmės šalies arba kilmės vietos ženklinimo nebuvimas gali klaidinti vartotoją, kokia yra šių maisto produktų tikroji kilmės šalis arba kilmės vieta“, – pridūrė jis.

2016 metais Prancūzijoje įvestos taisyklės išprovokavo Izraelio įtūžį. Žydų valstybė kaltino Paryžių prisidedant prie jos boikoto ir taikant dvejopus standartus, nes kiti teritoriniai ginčai visame pasaulyje yra ignoruojami.

2015 metais tarp ES ir Izraelio įsiplieskė didelis diplomatinis konfliktas, Briuseliui parengus taisykles, faktiškai numatančias, kad žyrų nausėdijose pagaminti produktai turi būti specialiai žymimi visose Bendrijos šalyse.