Demokratai nesutinka skirti 5,7 mlrd. dolerių (apie 5 mlrd. eurų) D. Trumpo reikalaujamos sienos projektui. Šis ginčas paralyžiavo Vašingtoną, nes prezidentas atsisakė pasirašyti nutarimą dėl daugybės kitų vyriausybinių tarnybų finansavimų, nors jos su šiuo ginču nėra tiesiogiai susijusios.

Dėl to daugelio institucijų darbuotojai, pradedant Federalinio tyrimų biuro (FTB) agentais ir baigiant oro dispečeriais bei muziejininkais penktadienį gavo atlyginimų lapelius su įrašyta nulio dolerių suma.

Šis dalinis vyriausybės uždarymas šeštadienio vidurnaktį Vašingtono (7 val. Lietuvos) laiku tapo ilgiausiu pagal trukmę ir pralenkė 21 dieną trukusį paralyžių 1995-1996 metais, vadovaujant prezidentui Billui Clintonui (Bilui Klintonui).

Anksčiau penktadienį D. Trumpas atsitraukė nuo virtinės savo ankstesnių grasinimų išeiti iš aklavietės paskelbiant nacionalinę nepaprastąją padėtį, kad jis galėtų skirti lėšų be Kongreso pritarimo.

„Nepadarysiu to taip greitai“, – prezidentas sakė per susitikimą Baltuosiuose rūmuose.

Anksčiau D. Trumpas teigė, kad nepaprastosios padėties paskelbimas yra „lengva išeitis“ ir kad Kongresas turi elgtis atsakingiau bei paskirti reikalaujamus 5,7 mlrd. dolerių.

„Jeigu jie negali to padaryti... paskelbsiu nacionalinę nepaprastąją padėtį. Turiu tam absoliučia teisę“, – tvirtino prezidentas.

Iki šiol D. Trumpas ne kartą sakė artėjantis prie šio kontroversiško sprendimo.

Po pasitarimo su D. Trumpu įtakingas respublikonų senatorius Lindsey Grahamas (Linsis Grejemas) per „Twitter“ parašė: „Pone prezidente, paskelbkite nacionalinę nepaprastąją padėtį DABAR.“

Kol kas neaišku, kas privertė D. Trumpą persigalvoti.

Tačiau prezidentas per pasitarimą Baltuosiuose rūmuose pats pripažino, kad mėginimas paskelbti nepaprastąją padėtį tikriausiai įžiebtų teisinę kovą, galinčią pasiekt Aukščiausiąjį Teismą.

Oponentai sako, kad prezidento vienašališkas sprendimas dėl opaus sienos klausimo kirstųsi su konstitucija ir sukurtų pavojingą precedentą.

Politinis kryžiaus žygis

Ši priešprieša tapo politinių ambicijų išbandymu – ypač D. Trumpui, kuris atėjo į valdžią girdamasis, jog yra puikus derybininkas ir kad pažabos neteisėtą migraciją, vykdydamas savo griežtą nacionalistinę politiką.

Tuo metu demokratai atrodo užsibrėžę bet kokia kaina neleisti laimėti prezidentui, nuo savo rinkimų kampanijos reikalaujančiam atsitverti nuo Meksikos.

Tiek demokratai, tiek respublikonai sutinka, kad padėtis prie JAV ir Meksikos sienų kelia rimtų iššūkių, pradedant intensyvia narkotikų kontrabanda, baigiant prieglobsčio ieškotojų ir neturtingų migrantų srautu, plūstančiu į turtingiausią pasaulyje valstybę.

Mažai kas ginčija, kad tvora palei sieną yra reikalinga – apie trečdalyje jos ilgio tokios užtvaros jau yra įrengtos.

Tačiau D. Trumpas savo reikalavimą pastatyti daugiau ir tvirtesnių sienų pavertė politiniu kryžiaus žygiu, oponentų vertinamą kaip ksenofobijos kurstymą tarp prezidento šalininkų dešiniojoje stovykloje, atkakliai ignoruojant su šiuo projektu susijusius keblumus.

D. Trumpas, ketvirtadienį apsilankęs Teksase prie sienos su Meksika, tvirtina, kad per ją į Jungtines Valstijas plūsta daugybė nusikaltėlių ir kad šią padėtį galima išspręsti tik pastačius daugiau sienų.

„Esame apsiaustį patirianti šalis“, – jis sakė vietos valdžios pareigūnams, atvykusiems į Baltuosius rūmus.

Kai kurios studijos rodo, kad neteisėti imigrantai apskritai įvykdo mažiau nusikaltimų negu JAV gimę gyventojai, bet su šia išvada ne visi sutinka.

Kur kas aiškiau, kad nors per atokius sienos ruožus įvežama narkotikų, didžioji jų dalis gabenama transporto priemonėmis per sienos perėjas, net jeigu jos yra griežtai kontroliuojamos. Tokia išvada buvo paskelbta JAV Kovos su narkotikais administracijos 2017 metų ataskaitoje.

Joje sakoma, kad didžioji dalis kontrabanda gabenamų narkotikų patenka „per įvažiavimus į JAV – keleivinėmis transporto priemonėmis, kuriose esama įrengtų slaptų skyrių, arba vilkikais, paslėpti tarp teisėtų prekių“.

Demokratų vadovaujamų Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi), viena iš pagrindinių D. Trumpo politinės programos priešininkių, sakė, kad pinigų turėtų būti skiriama daugeliui pasienio saugumo priemonių, bet ne sienų statybai.

„Turime žvelgti į faktus“, – sakė ji.

Tačiau D. Trumpas kaltinos demokratus, kad jie tenori pelnyti politinių taškų, sutelkę dėmesį į 2020 metų prezidento rinkimus.

„Jie galvoja: „Štai, galime pakenkti Trumpui“, – sakė prezidentas. – Demokratai vadovaujasi vien politika.“