Graikijos problemos – rimtos. Bet ką daryti su Italija ir Ispanija? Ypač su Ispanija. Šalis vėl atsidūrė rinkų taikiklyje, nes ketvirto pagal dydį šalies banko „Bankia“ finansiniai reikalai, švelniai tariant, – nekokie.

Dėmesio centre – Ispanija

Italijos ir Ispanijos skolinimosi palūkanų norma nuo pirmadienio vėl šoktelėjo. Šį kartą iki rekordinių aukštumų.

Palyginkime: Vokietijai rinkos nustato 1,37 proc. palūkanų normą, o Ispanijai – 6,41 proc. Tokio dydžio palūkanų normų Ispanija nematė nuo to laiko, kai įsivedė eurą.

Investuotojams nerimą sukėlė ketvirtas pagal dydį Ispanijos „Bankia“ bankas, o ir apskritai visas šalies bankų sektorius.

Valstybės nacionalizuotas bankas paprašė centrinės valdžios finansinės injekcijos, kuri siektų apie 19 mlrd. eurų. Iš kur gauti pinigų?

Ispanijos vyriausybės vadovas Mariano Rajoy ramino, kad šalis neketina prašyti euro zonos šalių pagalbos.

„Ispanijos bankai negaus Europos gelbėjimo paketo“, – nukirto Ispanijos premjeras. Be to, jis pridūrė, kad nerimas finansų rinkose pirmiausia susijęs ne su Ispanijos, o Graikijos problemomis.

„Visi žino, kad Ispanija daro viską, kad sumažintų savo biudžeto deficitą. Tačiau Graikijos atveju yra daug nežinomųjų. Graikijos bankroto rizika ir galimas pasitraukimas iš euro zonos Ispanijai kelia didžiulį pavojų“, – pabrėžė M.Rajoy.

Europos stabilumo mechanizmas draudžia skolinti pinigus bankams gelbėti, nors įtakingos finansinės institucijos, tokios kaip Tarptautinis valiutos fondas, pabrėžia, jog taisyklės turėtų būti sušvelnintos ir bankai galėtų sulaukti pagalbos.

Kol kas tokiam planui nepritaria Berlynas.

Achilo kulnas – bankai?

Ispanija susiduria su keliomis problemomis. Pirma, Ispanijos bankai valdo apie 67 proc. valstybės skolos – tai kur kas daugiau, nei bet kurios euro zonos šalies bankas.

Kadangi valstybės obligacijų vertė smunka, krinta ir bankų kapitalo vertė.

Maža to, preliminariai skaičiuojama, kad Ispanijos bankuose dar nuo nekilnojamojo turto burbulo sprogimo laikų gali būti susikaupę apie 180 mlrd. eurų vertės blogųjų paskolų.

„Ispanijos bankai į bėdą pateko dėl nekilnojamojo turto paskolų. Ši skylė tokia didelė, kad Ispanijos vyriausybei bus labai sunku išsaugoti bankus neatvėrus skylės biudžete“, – teigė analitikas Francis Lunas.

Kitas svarbus dalykas tai, kad daugelis Ispanijos regionų smarkiai prasiskolinę ir vyriausybei tenka skolinti pinigų, tad biudžeto skylė auga.

Galiausiai Ispanija – ketvirta euro zonos šalis pagal ekonominį išsivystymą po Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos.

Jei Europai tektų finansiškai gelbėti ispanus, reikalingų pinigų suma gerokai viršytų tas sumas, kurios jau skirtos Graikijai, Portugalijai ir Airijai kartu sudėjus.

Maža to, palūkanų norma Ispanijai pamažu artėja prie pavojingų 7 proc. ribos.

„7 proc. palūkanų normos Ispanijai būtų pernelyg didelė našta“, – perspėjo Santiago Valverde, ekonomikos profesorius iš Granados universiteto, dirbantis konsultantu Čikagos federaliniame rezervo banke.

Didelės sumos

Skaičiuojama, kad jei Ispanija nebegalėtų skolintis rinkose ir taptų visiškai priklausoma nuo Europos pagalbos, ateinančius kelerius metus reikėtų apie 500 mlrd. eurų.

Ši suma neviršytų 700 mlrd. Europos stabilizavimo mechanizmo fondo, kuris turėtų pradėti veikti šią vasarą. Vis dėlto neaišku, kaip greitai šis mechanizmas ims veikti.

Be to, jei Ispanijai prireiktų paramos, Europa jau neišgalėtų pagelbėti Italijai, kurios palūkanų norma taip pat siekia apie 6 proc.

Pagalbos paketas smogtų ir Ispanijai. Tokiu atveju vargu ar vyriausybė išvengs dar griežtesnio biudžeto karpymo.

Kol kas toks scenarijus nesvarstomas, tačiau, palyginti su praėjusiais metais, Ispanijos biudžeto deficitas padidėjo 26 proc.

Tad daugelis analitikų skeptiškai vertina Madrido galimybes per šiuos metus dabar esantį 8,5 proc. deficitą sumažinti iki 5,3 proc.

Dar viena opi problema – nedarbas. Jis Ispanijoje siekia 24 proc. ir kyla. Šalies ekonomika yra sustojusi ir neauga.

Reikia bendro sprendimo

Europos centrinio banko vadovas Mario Draghi perspėjo, kad dabartinė euro zonos sąranga yra „netvari“.

„Kitas žingsnis – mūsų lyderiai turi iš esmės nuskaidrinti, kokia yra euro zonos vizija tam tikrą skaičių metų nuo dabar. Kaip euras atrodys tam tikrą skaičių metų nuo dabar“, – sakė M.Draghi.

ES ekonomikos komisaras Olli Rehnas pabrėžė, jog euro zonos šalių lyderiai privalo imtis dar griežtesnių priemonių, kad krizė būtų suvaldyta.