Vienas Transilvanijos regiono miestas taip energiją gaminasi jau senokai, tačiau norėtų plėstis.

„Perdirbame apie 20 tūkst. tonų kietų ir pusiau kietų atliekų. Mums reikia didelės biodujų gamyklos, kuri per metus pagamintų beveik vieną megavatą energijos“, – kalbėjo ekspertas.

Teigiama, kad tokios biojėgainės energijos kainą sumažintų perpus. Rumunijos Brašovo apskrityje yra 2 tūkst. tonų talpos mėšlo platforma. Aplinkiniuose laukuose įsikūrusios 20 didelių karvių ir dvi vištų fermos. Savivaldybė ketina bendradarbiauti su jomis, kad būtų gautas finansavimas biodujų jėgainėms.

„Tai būtų priimtina ir piliečiams patraukli kaina. Manau, kad tai yra svarbiausia nauda. Taip pat sutaupytume ir biudžeto lėšų“, – sakė kitas ekspertas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Mėšlu kūrenamoms jėgainėms Rumunija svarsto panaudoti net 21 mln. eurų ES lėšų. Iš tokios sumos esą išeitų dešimt biodujų stočių.

„Viena vertus, mėšlo, kuris šiaip įvairiomis formomis patenka į aplinką, problema yra gana aktuali. Taip pat turime išspręsti metano emisijos problemą. Išspręstume mėšlo perdirbimo problemą, o energiją panaudotume šilumai ir kompostui“, – teigė aplinkos ministras Tanczos Barna.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos atliktas tyrimas rodo, kad per 14 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų visame pasaulyje išskiria žemės ūkis. Pusė šio kiekio susidaro tiesiogiai iš galvijų išskirtų dujų ir mėšlo.