Rumunijos parlamento rinkimai vyksta praėjus savaitei po to, kai kraštutinių dešiniųjų kandidatas Calinas Georgescu (Kelinas Džordžesku) netikėtai aplenkė ministrą pirmininką Marcelį Ciolacu (Marčelį Čolaku) ir išstumdamas jį iš rinkimų kovos pateko į antrą prezidento rinkimų ratą. Šis turėtų vykti gruodžio 8 dieną.

Sąmyšis šalį apėmė Rumunijos konstituciniam teismui ketvirtadienį nurodžius perskaičiuoti prezidento rinkimų pirmojo turo balsus.

Tuo metu socialinis tinklas „TikTok“ ketvirtadienį paneigė Rumunijos valdžios institucijų kaltinimus, kad jis suteikė „privilegijuotas sąlygas“ Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu besižavinčiam C. Georgescu.

Nepaisant kaltinimų dėl Rusijos įtakos ir kišimosi per „TikTok“, parlamento rinkimai vyksta kaip buvo suplanuota.

Nors daugiau kaip 9 mln. balsų perskaičiavimas, regis, vyksta sparčiai, Bukarešto gatvėse žmonės reiškė susirūpinimą pastarojo meto įvykiais.

„Tai, kas dabar vyksta, neatrodo labai demokratiška, – naujienų agentūrai AFP sakė 40 metų slaugytoja Gina Visan (Džina Visan). – Jie turėtų gerbti mūsų balsavimą. Mes nusivylę, bet esam pripratę prie tokio elgesio.“

Rinkimų apylinkės buvo atidarytos 7 val. vietos (ir Lietuvos) laiku. Darbą jos baigs 21 valandą. Netrukus po to turėtų būti paskelbti balsavusiųjų apklausų rezultatai.

Pirmieji oficialūs rezultatai turėtų pasirodyti vėlai sekmadienį.

Susiskaldęs parlamentas

Rumunijos politinį kraštovaizdį pastaruosius tris dešimtmečius formuoja dvi pagrindinės partijos.

Tačiau analitikai prognozuoja, kad po sekmadienio balsavimo parlamentas bus susiskaldęs ir kad tai paveiks būsimos vyriausybės formavimą.

Apklausos rodo, kad kelios kraštutinių dešiniųjų partijos, nepritariančios pagalbos siuntimui į Ukrainą, bendrai turėtų gauti daugiau kaip 30 proc. balsų.

19 mln. gyventojų turinti šalis iki šiol priešindavosi nacionalizmo kilimo tendencijai regione, bet dabar, ekspertų teigimu, ji susiduria su beprecedente po komunizmo žlugimo 1989-aisiais situacija. Rumunijoje pastaruoju metu auga pyktis dėl didelės infliacijos ir baimė būti įtrauktiems į Rusijos karą prieš kaimyninę Ukrainą.

45 metų ekonomistas George Sorinas (Džordžė Sorinas) Bukarešte AFP sakė, jog tikisi gero kraštutinių dešiniųjų pasirodymo.

Jo nuomone, darbą baigiantis parlamentas daugiausia tarnavo Ukrainos interesams, o Europos Sąjungą iškeldavo virš „nacionalinių interesų“.

Mes nusivylę, bet esam pripratę prie tokio elgesio.

Tarp kraštutinių dešiniųjų partijų yra AUR, kurios lyderis George Simionas (Džordžė Simionas) gavo beveik 14 proc. balsų prezidento rinkimuose.

Dar yra Dianos Sosoacos (Dianos Šošoakės) vadovaujama „SOS Romania“ ir neseniai įkurta Jaunimo partija (Partidul Oamenilor Tineri, POT), galinti pasiekti 5 proc. balsų slenkstį ir patekti į parlamentą.

Priešingoje, proeuropietiškoje stovykloje esanti centristų USR taip pat tikisi gerai pasirodyti parlamento rinkimuose. Jos lyderė Elena Lasconi (Elena Laskoni) per prezidento rinkimus liko antra.

„Stabilumas ar chaosas“

Valdantieji socialdemokratai (PSD) ir Nacionalinė liberalų partija (PNL) per praėjusios savaitės prezidento rinkimus patyrė didelį pralaimėjimą.

Kadenciją baigiantis premjeras M. Ciolacu atidavęs savo balsą sakė, kad šie parlamento rinkimai reiškia pasirinkimą „tarp stabilumo ir chaoso“.

Darbą baigiantis prezidentas Klausas Iohannisas (Klausas Johanisas) teigė, kad šis balsavimas yra itin svarbus ir nulems Rumunijos ateitį: tai, ar ji „liks laisvės bei atvirumo šalis, ar smuks į toksišką izoliaciją bei tamsią praeitį“.

Parlamento rinkimai vyksta delikačiu momentu, kai teismo nurodymas perskaičiuoti pirmojo prezidento rinkimų turo balsus daugelį rumunų išmušė iš vėžių.

Atidavęs savo balsą Fokšanyje, AUR lyderis G. Simionas pareiškė, kad kai kas „bando pakartoti (prezidento) rinkimus siekdamas trokštamo rezultato“.

„Praėjusį sekmadienį rumunai tarė žodį“, – sakė jis ir tvirtino, kad prezidento rinkimų rezultatai turėtų būti gerbiami.

Septimius Parvu (Septimijaus Pervu) iš analitinio centro „Expert Forum“ nuomone, Konstitucinio Teismo nurodymas perskaičiuoti balsus turi daug neigiamų padarinių, įskaitant tai, kad buvo pakirstas pasitikėjimas Rumunijos institucijomis.

„Anksčiau Rumunijoje esame perskaičiavę balsų, bet ne milijonus ir dar vykstant parlamento rinkimams“, – sakė jis ir pridūrė, kad Teismo sprendimas tikriausiai pasitarnaus kraštutiniams dešiniesiems.