Spalio 7 d. Rusijos gynybos ministro pavaduotojas Nikolajus Pankovas Valstybės Dūmoje pareiškė, kad Maskva ėmėsi peržiūrėti 2002 m. priimtą sprendimą uždaryti Sovietų Sąjungos bazes Vietname ir Kuboje.

Spalio 10 d. Kremliui artimas dienraštis „Izvestija“ pranešė, kad, pasak neįvardytų Rusijos valdžios šaltinių, Maskva ir Kairas veda slaptas derybas dėl galimybės iki 2019 m. Rusijai atiduoti naudoti sovietinių laikų oro pajėgų bazę Sidi Baranyje, kuri taptų Rusijos karinių pajėgų atraminiu punktu Šiaurės Afrikoje.

Tokie pareiškimai ir ataskaitos pasirodė tuo metu, kai Rusijos Valstybės Dūmoje buvo tvirtinami teisės aktai dėl ilgalaikio Rusijos karinių pajėgų dislokavimo Sirijoje, kur Rusija įkūrė karinių oro pajėgų bazę ir ketina sustiprinti savo karinio jūrų laivyno bazę Tartuse.

Pastangos plėsti Rusijos pasaulinį karinių bazių tinklą atitiktų Rusijos prezidento Vladimiro Putino pastangas pristatyti šalį kaip atgimstančią didžiąją valstybę. V. Putinas prieš kelerius metus atnaujino Rusijos karo laivų tolimąsias ekspedicijas, ir bazių Kuboje, Vietname ir Egipte atidarymas būtų didelis žingsnis atnaujinant šalies karinių pajėgų buvimo įvairiuose pasaulio regionuose politiką, kurios buvo atsisakyta po Sovietų Sąjungos žlugimo.

Be to, tai būtų didelis iššūkis Jungtinėms Valstijoms, kurių karinės pajėgos viešpatavo pasaulyje nuo Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 m. Būtent V. Putinas 2002 m. nusprendė uždaryti  minėtąsias bazes. Plačiai manyta, kad iš dalies toks pragmatiškas sprendimas buvo priimtas siekiant pamaloninti Vašingtoną per pirmąją V. Putino kadenciją, kai santykiai tarp šalių buvo daug geresni.

Tačiau analitikai abejoja, ar plataus užmojo kalbos tikrai reiškia, kad didelės bazės bus steigiamos, ypač Vietname ir Kuboje. Kremliaus retorika greičiau vertinama kaip Vašingtono ir Maskvos diplomatinio karo dalis.

„Manau, kad tai tik kalbos, – teigė Rusijos užsienio politikos ekspertas ir žurnalo „Rusija globalioje politikoje“ vyriausiasis redaktorius Fiodoras Lukjanovas. – Mes vėl grįžome prie abipusės konfrontacijos. Ir dabar kiekviena šalis sakys daug įdomių dalykų tik tam, kad padarytų įspūdį kitai šaliai.“

Nepavojinga egzotika

Jis ir kiti ekspertai teigia, kad regionuose, kurie nėra gyvybiškai svarbūs Kremliaus užsienio politikai, ambicingus siekius kurti užsienio bazes ribos beveik dvejus metus besitęsiantis Rusijos ekonomikos nuosmukis, dėl kurio šalies finansų ministerija ketina karines išlaidas per artimiausius trejus metus sumažinti 6 procentais.

Analitikų teigimu, Sirija į šiuos skaičiavimus nepatenka dėl to, kad Sirijos bazėmis Rusija naudojasi nemokamai ir kad ši Artimųjų Rytų šalis yra svarbus Kremliaus užsienio politikos darbotvarkės elementas ir vienas iš svarbiausių konfrontacijos su Vakarais taškų.

Naujienų svetainėje slon.ru paskelbtame straipsnyje Rusijos užsienio politikos analitikas Vladimiras Frolovas planus kurti bazes Kuboje ir Vietname – už tūkstančių kilometrų nuo Sirijos ir Ukrainos, kurios šiuo metu yra pagrindinis Rusijos užsienio politikos prioritetas, – galima vertinti kaip viso labo nepavojingus egzotiškus pareiškimus.

1962 m. per Kubos raketų krizę Sovietų Sąjunga įsteigė didelę žvalgybos bazę Lurdese, nuo kurio iki JAV pakrantės – apie 250 kilometrų; bazė ten veikė iki tol, kol V. Putinas ją uždarė 2002 m.

Pašlijus santykiams su Jungtinėmis Valstijomis, būta įvairių gandų apie Rusijos planus grįžti į Karibų regioną. 2014 m. vasario mėn., kai įtampa dvišaliuose santykiai ypač išaugo Ukrainoje prasidėjus Euromaidano protestams, Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pareiškė, kad Rusija aktyviai siekia plėsti savo karinį buvimą ir Kubą įvardijo kaip vieną iš galimų plėtros krypčių.

Tačiau po kelių mėnesių V. Putinas privertė suabejoti tokiais planais, kai atvykęs Havaną teigė, kad savo uždavinius gynybos srityje Rusija gali spręsti ir be tokių karinių bazių.

Vėliau tais metais buvo pasiektas proveržis Vašingtono ir Havanos santykiuose – po dešimtmečius užsitęsusios konfrontacijos Vašingtonas sušvelnino Kubai taikytus prekybos apribojimus ir atidarė diplomatinę atstovybę. Tad analitikai abejoja, ar Kuba sutiks Kremliui perduoti didelę karinę bazę savo teritorijoje ir taip kelti pavojų santykiams su JAV ir rizikuoti prarasti didelį prekybos pajamų šaltinį.

„Kalbas apie Kubą vertinu skeptiškai, – Laisvosios Europos radijui teigė V. Frolovas. – Būta kalbų apie šią žvalgybos bazę, jos atnaujinimą. Galbūt ir gali būti sukurta kokia nors paprasta infrastruktūra ir atsargų papildymo punktas Rusijos kariniam jūrų laivynui ir karinėms oro pajėgoms. Tačiau tai tikrai neprilygs tai bazei, kurią Kuboje turėjo Sovietų Sąjunga.“

Nepaisant didėjančios strateginės Indijos ir Ramiojo vandenynų regionų reikšmės, analitikai abejoja, ar Rusija mėgintų susigrąžinti karinio jūrų laivyno bazę Vietname, iš dalies ir dėl to, kad tam prieštarautų Kinija.

Kamranės karinio jūrų laivyno bazė Sovietų Sąjungai buvo perduota 1979 m., po trumpo Kinijos ir Vietnamo karo, kai Vietnamas Sovietų Sąjungą vertino sąjungininkę, galinčią apsaugoti šalį nuo Kinijos agresijos. Bazė buvo sumažinta po Sovietų Sąjungos žlugimo, o 2002 m. apskritai uždaryta. Nuo 2013 m. pabaigos Rusija pasirašė keletą susitarimų su Vietnamu, kuriais Rusijos karo laivams ir povandeniniams laivams Kamranės infrastruktūra leista naudotis degalų bei atsargų papildymo ir techninės priežiūros reikmėms.