Lenkija, tvirta Ukrainos sąjungininkė ir kaimynė, sustiprino savo sienos su Baltarusija apsaugą po to, kai ši šalis tapo nauja Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ kovotojų baze.

Suomija, turinti ilgą sieną su Rusija, balandį įstojo į NATO, žengdama istorinį žingsnį, kurį paskatino Maskvos pernai vasarį pradėtas plataus masto karas Ukrainoje.

„Vakarų ir šiaurės vakarų strateginėse kryptyse padaugėjo grėsmių Rusijos Federacijos kariniam saugumui“, – tvirtino Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu susitikime su kariuomenės pareigūnais, pridūręs, kad į šiuos, jo žodžiais, pavojus „reikia laiku ir tinkamai reaguoti“.

„Susitikime aptarsime būtinas priemones jiems neutralizuoti ir priimsime atitinkamus sprendimus“, – kalbėjo ministras.

Jis išskyrė Lenkiją, kurią, pasak jo, militarizuoja ir išnaudoja „kaip pagrindinę antirusiškos politikos priemonę“ Jungtinės Valstijos.

Varšuva trečiadienį paskelbė, kad prie savo rytinės sienos nusiųs dar 2 000 karių, kurie prisijungs prie ten jau dislokuotų 2 000 karių.

Praėjusią savaitę NATO narė pareiškė, kad Baltarusijos sraigtasparniai pažeidė jos oro erdvę, ir perspėjo dėl Minsko provokacijų.

S. Šoigu sakė, kad Lenkijos kariai bus prie pat „sąjunginės valstybės“ sienų, turėdamas omenyje Maskvos ir Minsko aljansą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusį mėnesį pareiškė, kad Maskva į bet kokią agresiją prieš Baltarusiją atsakytų visomis turimomis priemonėmis.

S. Šoigu taip pat sakė, kad „rimtas destabilizuojantis veiksnys yra Suomijos prisijungimas prie NATO, o ateityje – ir Švedijos“.

Praėjusį mėnesį Turkija atsisakė savo prieštaravimų Švedijos stojimui į NATO ir uždegė žalią šviesą Stokholmo narystės siekiui.

Kremlius pareiškė, kad Švedijos prisijungimas prie NATO keltų grėsmę Rusijos saugumui, ir teigė planuojantis atsakomąsias priemones.

Švedija su Rusija turi bendrą trumpą sieną.