Maskva ir jos sąjungininkės stengėsi blokuoti Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos (OPCW) ateinančių metų biudžeto projektą, jeigu į jį bus įtrauktas finansavimas naujai Identifikavimo ir tyrimų grupei (IIT). Jeigu šis planas būtų pavykęs, visa OPCW potencialiai galėjo likti be jos veiklai reikalingų lėšų.

Vis dėlto ketvirtadienį 106 narės pritarė naujam biudžetui per balsavimą, daugelio laikomą pasitikėjimo OPCW veikla išbandymu. Prieš jį balsavo tik 19 valstybių, įskaitant Rusiją ir Kiniją.

„Remiantis šiais rezultatais, 2020 metų biudžetas yra priimtas“, – paskelbė valstybių narių konferencijos pirmininkas, o jo žodžius palydėjo plojimai.

Pernai už organizacijos biudžetą balsavo 99 šalys, o 27 jį atmetė.

OPCW bendras biudžetas 2020-iesiems beveik siekia 71 mln. eurų ir yra 1,8 proc. didesnis negu 2019-aisiais. Į jį taip pat įtrauktas IIT finansavimas, nurodoma organizacijos dokumentuose.

Per Hagoje vykusį įtemptą 193 OPCW narių kasmetinį susitikimą Jungtinės Valstijos anksčiau apkaltino Rusiją mėginant „dangstyti“ faktą, kad jos sąjungininkas Damaskas naudojo cheminius ginklus.

„Rusija norėtų pareikšti giliai apgailestaujanti, – po balsavimo sakė vienas rusų delegatas. – Ir vėl atsidūrėme padėtyje, kai virtinė šalių pasirinko neatsižvelgti į Rusijos Federacijos ir kelių kitų svarbių pagalbininkų nuomonę.“

Sirija irgi pasmerkė šį žingsnį ir pareiškė „atmetanti Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkių Vakaruose politinį šantažą“.

Jungtinė Karalystė savo ruožtu per „Twitter“ parašė, kad sprendimas patvirtinti biudžetą yra „aiškus palaikymo signalas organizacijai ir jos svarbiam darbui, įskaitant kovą su nebaudžiamumu už cheminių ginklų naudojimą“.

„Sirijos dangstymas“

Rusija ir Vakarų valstybės įsitraukė į ginčus dėl dviejų informatorių kaltinimų, kad OPCW pakeitė tyrimo ataskaitos išvadas, jog 2018 metų balandį per ataką Sirijos mieste Dumoje buvo panaudotas chloras.

Vakarų galingosios šalys po to incidento surengė raketų atakų prieš Sirijos vyriausybės taikinius.

OPCW narės vėliau 2018 metais patvirtino Vakarų šalių paremtą nutarimą suteikti organizacijai naujų įgaliojimų, kad ji galėtų įvardyti kaltininkus. Anksčiau OPCW turėjo teisę tik patvirtinti, ar buvo įvykdyta cheminė ataka, bet ne aiškintis, kas ją įvykdė.

„Sirijos dangstymas niekada neveiks, nes tarptautinės bendrijos įsitikinimai pasižymi drąsa. Deja, Rusija atliko pagrindinį vaidmenį šiame dangstyme“, – anksčiau sakė JAV ambasadorius prie OPCW Kennethas Wardas (Kenetas Vordas).

„Galbūt Rusija ir Sirija sėdi su mumis čia, bet jos fundamentaliai nuo mūsų skiriasi. Jos toliau naudojasi cheminiais ginklais“, - kalbėjo jis.

Prancūzija savo ruožtu gynė „nepriklausomą ir nešališką“ tyrimą dėl atakos Dumoje.

„Apgailestaujame, kad kai kurios delegacijos laikė svarbesniais dalinius nutekinimus negu ataskaitą, kuri buvo kruopščiai parengtą“, - sakė Prancūzijos nuolatinio atstovo prie OPCW pavaduotoja Tiphaine Jouffroy (Tifen Žufrua).

Vyriausybių paslaptis viešinantis tinklalapis „WikiLeaks“ savaitgalį paskelbė komandos, tyrusios 2018 metų balandžio ataką Dumoje, vieno nario elektroninį laišką, kuriame OPCW kaltinama nuslėpusi neatitikimus, kad cheminio ginklo panaudojimo įrodymai atrodytų įtikinamesni.

Neįvardyto tyrėjo elektroniniame laiške, kurį citavo „Wikileaks“, reiškiamas „didžiausias susirūpinimas“ ir sakoma, kad OPCW ataskaitoje „klaidingai nušviesti faktai“, be to, esama „netyčinio šališkumo“.

Kitas pranešėjas anksčiau irgi paskelbė skundų dėl Dumos atakos tyrimo.

OPCW 2013 metais tapo Nobelio taikos premijos laureate. Organizacija skelbia, kad jos pastangos padėjo likviduoti 97 proc. pasaulyje buvusių cheminių ginklų atsargų.