71 metų O. Orlovas, vienas iš Nobelio premiją pelniusios grupės „Memorial“ pirmininkų, vasarį buvo nuteistas už tai, kad interviu Prancūzijos žiniasklaidai kritikavo Rusijos puolimą Ukrainoje.
Maskvos Zamoskvorečės teismas paliko galioti „užsienio agento“ statusą disidentui, didžiąją gyvenimo dalį kovojusiam už žmogaus teises, iš pradžių Sovietų Sąjungoje, o paskui Rusijoje.
O. Orlovas posėdyje dalyvavo vaizdo ryšiu iš kalėjimo Syzranėje, maždaug už 750 kilometrų į pietryčius nuo Maskvos. „Kalbu kalėjime iš šalto rūsio Syzranėje“, – sakė jis ir pridūrė: „Esu kalėjime ir tai nepakeitė mano pozicijos“. „Manau, kad teisingumo ministerija vadovaujasi aksioma: jei kritikuoji valdžią, be abejo, esi paveiktas užsienio įtakos, – sakė jis. – Ką padarysi, kad visa sąžininga žiniasklaida yra užsienio agentai“.
Jo įkalinimo priežastis buvo straipsnis Prancūzijos žiniasklaidoje, jame O. Orlovas pasmerkė „masines“ civilių žudynes Ukrainoje ir teigė, kad Rusija virto „fašistine“ valstybe.
Ką padarysi, kad visa sąžininga žiniasklaida yra užsienio agentai.
Rusijos teisingumo ministerijos atstovas sakė, jog tarptautinis O. Orlovo pripažinimas ir virtinė garsių žmogaus teisių apdovanojimų yra įrodymas, kad jis teisingai priskirtas „užsienio agentams“. „Net jam skirti apdovanojimai įrodo, kad jis yra paveiktas svetimos įtakos“, – sakė atstovas, paminėjęs Europos Sąjungos Sacharovo premiją, O. Orlovui skirtą 2009 metais.
Pasak O. Orlovo advokatės Jekaterinos Tertuchinos, teismo sprendimas rodo, kad „bet kuris asmuo ar organizacija, kritikuojanti valdžios institucijas užsienio žiniasklaidoje arba užsienio agentui, pati gali tapti užsienio agentu“.
Į teismą palaikyti O. Orlovo atėjo apie 20 žmonių. Jo žmona Tatjana ir ašarojo, ir juokėsi, klausydamasi vyro kalbos. O. Orlovas šiek tiek papasakojo ir apie savo gyvenimą kalėjime. Jis sakė, kad jo kamera yra maždaug 8 kvadratinių metrų ploto ir kad kaliniai dalijasi knygomis bei kalbasi per sieną. „Čia yra daug sergančių žmonių, bet mes galime pasišildyti karštu vandeniu“, – sakė jis.
Po opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno mirties vasario mėnesį kalėjime Arktyje imta dar labiau nuogąstauti dėl Rusijos politinių kalinių saugumo.
