Rusija sunerimo dėl Baltarusijos tranzito Pereiti į pagrindinį turinį

Rusija sunerimo dėl Baltarusijos tranzito

2015-08-10 14:00
Verslas: baltarusiams įsigijus dalį BKT akcijų trąšų krova šioje kompanijoje ypač suaktyvėjo.
Verslas: baltarusiams įsigijus dalį BKT akcijų trąšų krova šioje kompanijoje ypač suaktyvėjo. / Vidmanto Matučio nuotr.

Liedama įniršį ant Baltijos šalių, kad šios nuolat smerkia Rusijos veiksmus Ukrainoje, Rusijos žiniasklaida nuolat prikaišioja Baltarusijai, kad ši liūto dalį savo eksporto gabena per Lietuvos ir Latvijos uostus.

Naudojasi Baltijos uostais

Rusijoje pateikiami duomenys, kad vien per Latviją keliauja 50 proc. Baltarusijos krovinių. Kitas skaičius toks, kad net 56 proc. Latvijos geležinkelių krovinių yra gabenami iš Baltarusijos arba eina per Baltarusiją.

Per Lietuvą keliaujanti baltarusiškų krovinių dalis konkrečiai neįvardintą. Tačiau pateikta išvada, kad pastaraisiais metais Klaipėdos uostas išsilaiko baltarusiško tranzito dėka. Baltarusiškos kalio ir azoto trąšos bei mazutas sudarantys apie 35 proc. Klaipėdos uosto krovinių.

„Nuo 2016 metų Rusija visus savo naftos produktus kraus tik per savo uostus – Sankt Peterburgą ir Ust Lugą. Tačiau Baltarusija dar labiau plės savo Baltijos tranzito koridorių, nes gabenti naftos produktus per Ukrainą tampa pavojinga. Klaipėdos, Rygos ir Ventspilio uostai stos į žiaurią konkurenciją dėl baltarusiškų krovinių. Baltarusijos verslas tuo naudojasi“, - teigiama oficialiai išplatintose Rusijos informacijos kanalų žiniose.

Tai tarsi ir nevilties šauksmas Rusijoje, kad ji niekaip negali sustabdyti Baltarusijos tranzito srauto per Baltijos šalis.

Pririša akcijos

Baltarusijos verslo interesas Baltijos šalių uostuose vis dažniau įtvirtinamas leidus įsigyti dalį terminalo akcijų.

Bene geriausias tokio tinkamo sandorio pavyzdys yra „Birių krovinių terminalas“ (BKT) Klaipėdoje. Kai 2013 metais kompanija „Beloruskalij“ įsigijo 30 proc. BKT akcijų, jo krova Klaipėdos uoste gerokai šoktelėjo. Baltarusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gurianovas yra minėjęs, kad prieš šį sandorį buvusi bendra baltarusiškų krovinių krova Klaipėdos uoste nuo 8,9 mln. tonų per metus šoktelėjo iki 13 mln. tonų.

Įspūdingas ir kitas skaičius – apie 93 proc. Baltarusijos eksportuojamų kalio trąšų keliauja per Klaipėdos uostą. Pagrindiniai šių trąšų krovėjai Klaipėdos uoste yra jau minėta BKT ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO).

Po sandėrio pasirašymo BKT veikla Klaipėdos uoste pastebimai atgijo. Prie jos krantinių nuolat stovi didžiuliai laivai. Uosto direkcija svarsto galimybes rekonstruoti jos naudojamas 101-104 krantines pritaikant jas laivybos kanale esančiam 14,5 metrų gyliui.

Per Klaipėdos uostą galėjo keliauti ir didžiausia dalis baltarusiškų azoto trąšų. Prieš kelis metus buvo pasigirdę teiginių, kad Baltarusijos amoniako gamykla „Grodno azotas“ derasi dėl kitos Klaipėdos uosto krovos kompanijos akcijų. Tačiau tokios kalbos nurimo. Pasigirdo komentarai, kad Baltarusijos koncernas „Belneftechim“ gali pirkti terminalą Rygoje, kuris būtų skirtas krauti „Grodno azoto“ produkcijai.

Latviai veikia aktyviai

Dėl Baltarusijos krovinių iš tiesų arčiausia konkurencija vyksta tarp Lietuvos ir Latvijos uostų. Ir ji atsirado ne šiandien. Konkurencija ypač sustiprėjo po 2008 metų recesijos. Ir idėją pardavinėti baltarusiams akcijas ar netgi terminalus pasiūlė Latvija.

Ji turi specialiąsias laisvąsias ekonomikos zonas Liepojoje ir Rezeknėje bei didžiules laisvąsias teritorijas šalia Rygos ir Ventspilio uostų. Dar 2011 metais Latvijos transporto ministerija aktyviai pristatinėjo tas zonas ir uostų laisvąsias žemes Baltarusijoje.

Baltarusijos prekių krovos uostais Baltijos jūros šalyse šiandien pagrįstai galima laikyti Klaipėdą ir Rygą. Kaip tik dėl šių arčiausiai nuo Baltarusijos esančių uostų labiausiai suinteresuotas Baltarusijos verslas.

Šiandien dar sunku pasakyti, ar Klaipėdos uostas pralaimi konkurencinę kovą Rygai dėl baltarusiškų krovinių? Bent pagal Baltarusijos verslo ketinimus Rygoje įsigyti naujus krovos terminalus, atrodytų, kad Klaipėda tą kovą pralaimi. Šiuo metu Baltarusijos verslas Rygos uoste planuoja įsigyti mažiausiai du terminalus. Dėl „Woodison Terminal“ naftos terminalo yra pasirašyti ketinimų protokolai Latvijos ir Baltarusijos ekonomikos ministerijų lygiu. Po 2-3 metų per šį terminalą ketinama krauti apie 2 mln. tonų naftos produktų. Paraleliai baltarusiai Latvijoje ketina steigti benzino kolonėlių tinklą. 

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra