Krymo okupacija ir grasinimai įvesti kariuomenę į visą Ukrainos teritoriją atsisuko prieš pačią Rusiją: rinką supurtė žaibiškas akcijų kritimas, rublio nuvertėjimas – rekordinis. Ekonomistai tvirtina: jei situacija neišsispręs, Rusijos agresijos padarinius jau netrukus pajus ir Lietuvos ekonomika.

Rublis – žemumose

Tapo akivaizdu, kad Rusijos veiksmai, Vakarų ir pačios Ukrainos įvertinti kaip grasinimai sukelti karą, taip pat Vakarų (ypač JAV) grasinimai atsakyti ekonominėmis sankcijomis neapsieis ne tik be politinių, bet ir ekonominių padarinių. Pirmiausia – pačioje Rusijoje.
Nepaisant Rusijos centrinio banko pastangų, t. y. sprendimo pakelti bazinę metinę palūkanų normą nuo 5,5 proc. iki 7 proc., Rusijos valiuta pigo rekordiškai – pirmadienį priešpiet JAV dolerio atžvilgiu užfiksuotas rublis pigo iki 2,5 proc. Neoficialiais agentūros "Reuters" duomenimis, Rusijos centrinis bankas, gelbėdamas rublį, tuština valiutos atsargas – už 10 mlrd. JAV dolerių įsigijo nacionalinės valiutos, taip siekdamas padidinti jos paklausą.

Banko "Nordea" finansų analitiko Žygimanto Maurico pateiktais skaičiavimais, nuo 2013 m. gegužės Rusijos rublis nuvertėjo jau 25 proc., o kreditavimas šalyje 2013–2014 m. išaugo apie 30–50 proc. Tad jis įspėjo, jog šie ženklai aiškiai nurodo, kad ekonominiams rodikliams blogėjant jau artimiausiu metu galima laukti Rusijos recesijos.

Akcijos pigo dešimtadaliu

Anot portalo news.ru, Maskvos tarpbankinės valiutų biržos indeksas vakar smuko beveik 10 proc. – skaičiuojama, kad pinigine išraiška nuostoliai gali siekti apie 1,8 trln. rublių (apie 124 mlrd. litų), arba 500 mlrd. rublių (34,3 mlrd. litų) daugiau, nei kainavo Sočio žiemos olimpiada.

Dar 11,6 proc. krito ir trečdalį Europos dujų rinkos valdančio Rusijos dujų koncerno "Gazprom" akcijos (nuostoliai įvertinti apie 300 mlrd. rublių, t. y. apie 20,7 mlrd. litų). Šis kritimas siejamas dar ir su sekmadienį išplatintu pareiškimu, kad Ukraina gali prarasti dar Viktoro Janukovyčiaus suderėtą dujų nuolaidą. Kitos energetikos milžinės, "Inter RAO", akcijos krito 8,6 proc. Nukentėjo ir kitos Rusijos pramonės gigantės – 18 proc. krito ir vienos stambiausių angliakasyba užsiimančių bendrovių "Raspadskaja" akcijos, kalio gavybos įmonės "Uralkalija" nuostoliai – 13,8 proc.

Beje, panika persimetė ir į Baltijos šalių akcijų biržas. Pavyzdžiui, "Nasdaq Omx" Vilniaus biržoje indekso vertė pirmadienį 13 val. krito 2,01 proc. "City Service" akcijos buvo atpigusios 4,17 proc., "Grigiškių" akcijos – 3,68 proc., Panevėžio statybos tresto akcijos – 5,36 proc., "Pieno žvaigždžių" akcijos – 5,47 proc., Vilkyškių pieninės akcijos – 3,54 proc., "Linas Agro Group" akcijos – 1,69 proc. Visos šios įmonės arba turi gamyklų Ukrainoje, arba eksportuoja savo produkciją į Ukrainą ar Rusiją.

Minusai vakar šmėkščiojo ir Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos bei kitų ES valstybių biržose, neigiami rodikliai pasiekė netgi Japonijos akcijų rinką.

Ekonomiką lems tikėjimas

Lietuvos banko Valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis dienraštį tikino, kad akcijų rinkų kritimas buvo prognozuojamas jau praėjusią savaitę. O tai, ar Rusijos centrinio banko priemonės valiutos svyravimams suvaldyti bus veiksmingos, lems ir bendros investuotojų nuotaikos dėl politinių sprendimų.

"Jau praėjusią savaitę buvo kalbama, kad pirmadienį galima tikėtis tiek Rusijos rublio kritimo, tiek akcijų vertės smukimo Rusijos akcijų biržose. Reakcija yra adekvati situacijai: kai didėja neapibrėžtumas dėl ateities, žmonės ima ieškoti ko nors stipresnio, patikimesnio. Tokiais atvejais pradeda kilti Šveicarijos franko, JAV dolerio, euro kursas. Tai, ką žmonės laiko saugiu investicijų uostu, atitinkamai tų valstybių valiutų kursai didėja", – natūralius procesus įvardijo R.Kuodis.

Jo teigimu, pagrindinė priemonė saugantis nuo valiutos kritimo – centrinio banko intervencijos. Taigi, ir Rusijos centrinis bankas pradeda pardavinėti užsienio valiutos, daugiausia JAV dolerių, atsargas, kad padidintų užsienio valiutos pasiūlą ir taip stabilizuotų rublio kursą.

"Bet ar žmonės patiki tokiomis intervencijomis, ar ne, priklauso nuo to, ar bankas turi daug tos amunicijos, rezervų, ar pasiryžęs juos pardavinėti. Šiuo atveju, manau, centrinis bankas nebus pasyvus, nes valiutos kursas besivystančios ekonomikos šalyse yra laikomas savotišku rodikliu, atspindinčiu bendrą žmonių požiūrį į reformas, jų sėkmę, valdžios veiklos sėkmingumą. Todėl išsivysčiusios ekonomikos šalys žiūri gan ramiai į nacionalinės valiutos kurso kitimą, netgi dėl jo kritimo džiaugiasi, kad padidės šalies konkurencingumas, o besivystančioms šalims tai labai jautrus rodiklis", – sakė jis.

Duobę iškas sankcijos

Jis vis dėlto nesiryžo spėti, ar karo veiksmai Ukrainoje ir politinė santykių su Vakarais krizė įstums Rusijos ekonomiką į dar didesnę duobę. SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda atkreipė dėmesį, kad ir be Ukrainos krizės Rusija turėjo rimtų ekonominių problemų. O jei prie akcijų rinkų ir valiutos kurso svyravimo prisidės dar ir Vakarų sankcijos, Rusijai ateis nepavydėtini laikai.

"Rusijos situacija, nepaisant Ukrainos konflikto, ir taip buvo nepavydėtina, dabar ekonominės problemos tik sustiprės. Tikiuosi, kad visas šis konfliktas vyks ekonominėje plotmėje, pavyks sustabdyti ginklų žvanginimą. Jie gali guostis, kad Rusija nėra taip smarkiai orientuota į eksportą, tai didelė šalis, turinti didelę vidaus rinką. Tačiau bet kokios sankcijos, jei jos būtų pritaikytos Rusijos ekonomikai, manau, turės nemažą įtaką", – sakė jis.

G.Nausėdos teigimu, krizė palieka ir kelis neišspręstus Rusijai svarbius klausimus – "Gazprom" dujų tiekimą į Ukrainą ir Ukrainos skolas už dujas. Energetikos įmonės, anot jo, turi esminę įtaką bendram Rusijos akcijų indeksui, tad jos tempia iš paskos visą ekonomiką.
Atsilieps ir Lietuvai

Ekonomisto žvilgsnis krypo ir į Baltijos valstybes, konkrečiai Lietuvos rinką, esą, tiek sankcijos, jei jos bus įvestos, tiek rublio svyravimai paveiks ir Lietuvos gamintojus, kurie eksportuoja savo produkciją į Rusiją.

"Kad ir kaip būtų, bemaž 20 proc. visos produkcijos išvežame į Rusiją. Tiesa, mūsų gamintojai jau šiek tiek "pasitreniravo" per Rusijos embargą, taikytą pieno produktams, ėmė persiorientuoti į kitas rinkas. Taigi, patirties, kaip veikti ekstremaliomis sąlygomis, turime. Rusijos valiutos kritimas mūsų gamintojams tikrai nėra geras ženklas. Tai dar labiau pablogins mūsų gamintojų sąlygas Rusijos vidaus rinkoje, kur didesnį konkurencinį pranašumą įgis Rusijos verslas. Kitą vertus, toks rublio devalvavimas po kurio laiko lems didesnę infliaciją, taigi, ir mūsų gamintojams atsiras daugiau erdvės kelti kainas. Bet kuriuo atveju tai nelabai geros žinios tiek Rusijai, tiek visoms valstybėms, kurios su ja prekiauja", – sakė G.Nausėda.

Rusijos rublio santykis su litu per Ukrainos krizę

Data santykis su litu (100 rublių)

01 01 7,6727

02 01 7,2011

03 02 7,0026

03 03 6,9606

03 04 6,8778