Kai kas išlaidas kariuomenei mažina, kai kas didina. Antai Rusija tapo trečia šalimi pasaulyje pagal išlaidas ginklams.
Rusų ambicijos
2011 m. Rusija nušluostė nosį net britams ir prancūzams. Tiesa, rusai dar neaplenkė kinų ir amerikiečių.
Šie – absoliutūs lyderiai. JAV skyrė ginkluotei 711 mlrd., Kinija – 143 mlrd. dolerių. O rusai atseikėjo 72 mlrd. dolerių.
Per praėjusius metus, palyginti su 2010 m., pasaulio šalių išlaidos gynybai pernelyg nepasikeitė. Išleista net 1,7 trln. JAV dolerių.
Tiesa, pavyzdžiui, JAV gerokai apkarpė savo išlaidas, o Kinija ir Rusija išlaidas kariuomenei padidino.
Tiesa, duomenis, kurie paskelbti Stokholmo tarptautinių taikos tyrimų instituto, komentavę ekspertai sakė, kad skaičiai gali kisti. Daugelis abejojo, kad rusams pavyks įvykdyti ambicingus planus iki 2014 m. išlaidas padidinti 54 proc.
Vakarai taupo
Taupymo keliu 2011 m. žengė ir kitos pasaulio galiūnės, ypač iš Europos.
Išlaidos gynybai apkarpytos Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, taip pat Brazilijoje ir Indijoje.
„Europos valstybėse reikėjo stabilizuoti biudžetus, todėl pasirinktas karpymo planas“, – sakė ekspertė iš Stokholmo instituto Carina Solmirano.
Ji prognozavo, kad Europoje gynybos biudžetai mažės, taip pat ekspertė numatė ir tolesnį JAV gynybos biudžeto smukimą, nes netrukus Vakarų pajėgos paliks Afganistaną.
Dėl Brazilijos ir Indijos ekspertė išreiškė nuomonę, kad čia gynybos išlaidos labiausiai priklauso nuo ekonominės situacijos.
„Tarkime, Brazilijoje “vėsinta„ ekonomika, nes siekiama sustabdyti augančią infliaciją“, – komentavo ekspertė. Anot jos, panašiai elgiasi ir Indija, kuri per pastaruosius metus skyrė gynybai net 8,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Rusija, pasak ekspertų, didina gynybos biudžetą siekdama modernizuoti šalies pajėgas, priešingu atveju kariuomenė būtų ne kokios būklės.
„Pinigai pirmiausia skiriami tam, kad būtų kompensuotas jų trūkumas pastaraisiais metais“, – kalbėjo ekspertas Ruslanas Pukhovas, Strategijų analizės ir technologijų centro Maskvoje vadovas.
Vladislavas Šuryginas, saugumo ekspertas, pridūrė, kad didžiausios investicijos žlugus Sovietų Sąjungai Rusijos karinį sektorių pasiekė tik 1992 m.
„Nuo to laiko buvo tik sporadiškos investicijos. Jei dabar karinis biudžetas neišaugs, kariuomenė gali nusmukti iki besivystančių šalių lygio“, – konstatavo ekspertas.
Vis dėlto analitikas pridūrė, kad karinių išlaidų Rusijoje augimas nebūtinai yra panacėja nuo karinės galios silpnėjimo.
„Kad skiriama daugiau pinigų, nereiškia, kad jie tinkamai panaudojami. Per pastaruosius metus armiją paliko daug karininkų, nesukurta naujų technologijų“, – apgailestavo V.Šuryginas.
R.Pukhovas sutiko, kad kariuomenei Rusijoje reikia restruktūrizacijos, todėl jis sakė palaikąs reformą.
Abu ekspertai sutiko, kad ateityje rusų kariuomenei teks atremti nemažai iššūkių.
„Kai tik NATO išeis iš Afganistano, mes galime tikėtis neramumų Centrinėje Azijoje, o regiono šalys ribojasi su Rusija. Be to, Rusija ribojasi su Kinija, augančia galia, taip pat Gruzija, kuri jau įrodė, kad yra pasiruošusi kariniam konfliktui“, – sakė R.Pukhovas.
Nerimauti neverta?
Kinijos galios augimas – didžiausias pasaulyje. Nors Pekinas kol kas smarkiai atsilieka nuo JAV, kinų skiriamos lėšos kariuomenei jau gerokai viršija viso Rytų Azijos regiono išlaidas.
2011 m. kinai padidino karinį biudžetą 6,7 proc., šiais metais planuojamas 11,2 proc. augimas.
Nors Vakarų šalys tvirtina nerimaujančios dėl Pekino karinių išlaidų, Gu Xuewu, Vokietijos Bonos universiteto pasaulinių studijų centro vadovas, sako, kad nerimas – perdėtas.
„Kinijoje visi sektoriai auga dvigubai greičiau nei kitur. Ne tik karinis sektorius. Išlaidos socialinei apsaugai, švietimui taip pat auga“, – ramino ekspertas.
Šiuo metu Kinijos karinis biudžetas siekia 2 proc. BVP. Tai kur kas mažesnis procentas, nei skiria Prancūzija ar Didžioji Britanija. Pavyzdžiui, JAV karinėms išlaidoms skiria 4 proc. BVP.
Naujausi komentarai