Federalinės statistikos tarnybos („Rosstat“) išankstiniais duomenimis, bendrojo vidaus produkto (BVP) metinis prieaugis antrąjį šių metų ketvirtį sumenko iki 4,0 proc. nuo 5,4 proc. pirmąjį.

Kremlius smarkiai militarizavo Rusijos ekonomiką nuo tada, kai 2022-ųjų vasarį pasiuntė karius į Ukrainą, išleisdamas milžiniškas sumas ginklų gamybai bei kariškių atlyginimams.

Šis išlaidų bumas paskatino ekonomikos augimą ir padėjo Kremliui sugriauti pirmines recesijos prognozes, kai dėl karo Ukrainoje Rusijai buvo pritaikytos precedento neturinčios Vakarų sankcijos.

Kita vertus, dėl mobilizacijos karui ir dėl to susiformavusio darbo jėgos stygiaus plataus vartojimo prekių gamyba bei paslaugų tiekimas tapo nepakankami, vėl pradėjo spartėti infliacija.

„Rosstat“ duomenimis, metų (12-os mėnesių) infliacija šalyje liepą pasiekė aukščiausią lygį nuo 2023-ųjų vasario – 9,1 proc., didėjusi nuo 8,6 proc. birželį. Vien tik praėjusį mėnesį vartojimas brango 1,1 proc. (ankstesnį mėnesį – 0,6 proc.).

Rusijos centrinis bankas praėjusio mėnesio pabaigoje kilstelėjo bazines palūkanas aukščiausiai nuo karo Ukrainoje pradžios – nuo 16 proc. iki 18 proc., perspėdamas dėl tolesnio jų didinimo, o ekonomikos augimą pavadindamas netvariu.

Centrinio banko vadovė Elvira Nabiullina teigė, kad ekonomika rodo „perkaitimo“ požymius, ir pažymėjo, kad tarptautinių atsiskaitymų sunkumai – Vakarų sankcijų poveikis – dar vienas veiksnys, skatinantis infliaciją.

Pasak prezidento Vladimiro Putino, Rusija šiais metais gynybai ir saugumui skirs beveik 9 proc. savo BVP – tai precedento neturintis tokių išlaidų santykis nuo sovietmečio laikų.