Pastaruoju metu įvykę rizikingi incidentai tarp Rusijos naikintuvų ir civilinių lėktuvų pabrėžia pavojų, kurį kelia katės ir pelės žaidimas padangėje tarp Maskvos ir Vakarų šalių, tvyrant įtampai dėl krizės Ukrainoje, sako analitikai.

Per naujausią incidentą, apie kurį penktadienį pranešė Švedija, vienas Rusijos karinis lėktuvas vos nesusidūrė su keleiviniu lėktuvu į pietus nuo Malmės, kuris buvo ką tik pakilęs iš Kopenhagos tarptautinio oro uosto.

Abi šalys iškvietė Rusijos ambasadorius ir įteikė jiems protesto notas, tačiau sulaukė atsakymo, kad pastaraisiais mėnesiais smarkiai suintensyvėję Rusijos kariniai manevrai yra „atsakas į NATO veiksmus ir eskalavimą regione“.

Vėliau Rusija apkaltino Švedijos pareigūnus, jog jie esą rūko per daug kanapių.

Tačiau tokie incidentas nekelia juoko Europos institucijoms, prisimenančioms liepą įvykusį incidentą, kai rytų Ukrainoje sudužo oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 laineri. Vakarų šalys teigia, kad tas lėktuvas buvo numuštas raketa, paleista prorusiškų separatistų.

Europos aviacijos saugumo agentūra (EASA) pradėjo tyrimą dėl virtinės artimų susidūrimų su Rusijos kariniais orlaiviais, išjungusiais elektroninius atsakiklius, kurie leidžia juos atpažinti ir pranešti kitiems lėktuvams apie jų buvimo vietą.

Pasak analitikų, tokia praktika yra itin pavojinga.

„ĮŠJUNGTI ATSAKIKLIAI“

„Nors Rusija teigia, kad jos kariniai orlaiviai lieka tarptautinėje oro erdvėje, daryti tai išjungus atsakiklius ir netikėtai priskristi prie kitų oro platformų yra labai pavojinga“, – naujienų agentūrai AFP sakė portalo „Security Europe“ vyriausiasis redaktorius ir politikos analitikas Brooksas Tigneris (Bruksas Taineris).

„Tai griauna priimtas tarptautines oro erdvės saugumo taisykles, o Rusijai tokį žaidimą žaisti rizikinga“, – pridūrė jis.

Pasak B.Tignerio, NATO kariniai lėktuvai paprastai skraido įjungę savo atsakiklius.

„Saugumas yra svarbiausias aviacijos prioritetas, – nurodė Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA). – Yra aiškiai nustatytos taisyklės, turinčios užtikrinti visų orlaivių saugumą, skraidant kontroliuojamoje oro erdvėje. Viena iš jų – kad visi orlaiviai – kariniai ir civiliniai – turi turėti veikiančius atsakiklius.“

Svarbus veiksnys – jog nuo 2008 metų Rusijai padidinus išlaidas gynybai, šios šalies oro pajėgos buvo modernizuotos, sako karinės aviacijos ekspertas Douglasas Barrie (Daglasas Baris) iš Londone įsikūrusio Tarptautinio strateginių studijų instituto.

NATO pranešė apie Rusijos aviacijos operacijų „reikšmingą pagausėjimą“, įskaitant branduolinį ginklą galinčių nešti bombonešį ir juos lydinčių naikintuvų skrydžius virš Baltijos jūros ir toliau, iki Atlanto vandenyno, kurie provokuoja Aljanso naikintuvų perimamuosius skrydžius.

Pastaruoju metu paskelbtuose vaizdo įrašuose buvo užfiksuoti rizikingi incidentai padidino nuogąstavimus, kad gali įvykti itin pavojingas nesusipratimas arba netgi katastrofa, panaši į įvykusią 1993 metais, kai Rusijos naikintuvas numušė Pietų Korėjos keleivinį lainerį. Tąsyk žuvo 269 žmonės.

Padėtį apsunkina faktas, kad po MH17 lainerio katastrofos liepą komercinės oro bendrovės pakeitė savo maršrutus, aplenkdamos Ukrainos oro erdvę, todėl kai kuriuose kaimyniniuose regionuose oro eismas suintensyvėjo daugiau negu 20 proc., nurodo oro eismo priežiūros agentūra „Eurocontrol“.

NATO užsienio reikalų ministrai anksčiau šį mėnesį susitarė, kad „šiuo įtampos laikotarpiu reikalingi reguliarūs ryšiai tarp NATO ir Rusijos kariškių, siekiant išvengti bet kokių incidentų“.

„NATO karinės struktūros turėtų palaikyti atvirus karinių ryšių kanalus ir prireikus naudoti juos, siekiant išvengti bet kokių galimų nesusipratimų, susijusių su kariniais veiksmais“, – sakoma jų pranešime.

Tačiau Rusija iki šiol neparodė jokio susidomėjimo vystyti tokį dialogą, pabrėžė Aljansas. NATO ypač susirūpinusi, kad kontaktų su aukšto rango Rusijos kariškiais nebuvo jau ilgiau negu šešis mėnesius.

Analitikai prognozuoja, kad artimiausiu metu padėtis šioje srityje nepagerės.

„Rusijos ir NATO lėktuvai vaikėsi vieni kitus daugelį metų, bet jie visuomet žinodavo, kur yra kiti, nes jų radarai tiksliai nusitaiko į priešininką, – aiškino B.Tigneris. – Šis katės ir pelės žaidimas yra normalu. Eskalavimo grėsmė yra labiau politinė negu karinė.“