„Esame situacijoje, kai turiu aiškiai pasakyti – kiekviena sutaupyta kilovatvalandė padėtų. Noriu paprašyti privačių vartotojų ir įmonių padėti Ukrainai taupant dujas ir energiją“, – kalbėjo Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas.
Vokietijoje rusų dujos naudojamos tiesiogiai maistui ruošti, namams, vandeniui šildyti, elektrai gaminti, pramonės įrenginiams. Vokiečiai bando taupyti.
„Berlyno baseinai nusprendė vandenį šildyti šiek tiek mažiau, kad prisidėtų prie priklausomybės Rusijai mažinimo“, – pasakojo Berlyno viešojo baseino atstovė Martina van der Wehr. Būdavo 24 laipsniai, dabar – dviem laipsniais vėsiau.
Labai svarbu. Visi turime kažkuo prisidėti. Jei to nedarysime – žlugsime. O jei rusų čiaupas bus užsuktas – tai pabaiga.
Vėsesnis baseinas tiko ir 84-erių Klausui, išgyvenusiam Antrąjį pasaulinį karą. „Labai svarbu. Visi turime kažkuo prisidėti. Jei to nedarysime – žlugsime. O jei rusų čiaupas bus užsuktas – tai pabaiga“, – kalbėjo vyras.
Italija paskelbė akciją – operacija termostatas. Artėjant karščiams, raginama prisukti oro kondicionierius, o viešuosiuose pastatuose Italijoje nuo birželio bus draudžiama nustatyti žemesnę nei 25 laipsnių temperatūrą.
Ar prie energijos taupymo akcijų jungsis Lietuva? Į susitikimą pėsčiomis išeinantis Vilniaus meras sako, kad žmonėms nenurodinės.
„Nenoriu aiškinti, ką kam daryti, bet kalbant apie energetikos išteklių taupymą, pasaulio gelbėjimą, tai yra viena sritis – transportas: vaikščiojimas, viešasis transportas“, – kalbėjo Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Kas skatina lietuvius rinktis ekologišką transportą? Vieni sako, kad dviračiu važinėtis motyvuoja save patys, o ne aplinkiniai. Taip pat kuras brangus arba neturima teisių, susitaupo pinigai. Geopolitinė situacija taip pat yra ypač svarbi lietuviams.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Lietuvoje gali pasirodyti, kad nėra kaip boikotuoti Rusiją. „Gazprom“ dujų – išvis nebėra, 80 proc. degalų Lietuvoje pagamina Mažeikiuose veikiantis „Orlen“. Lenkų koncernas skelbia visiškai atsisakęs rusų naftos. Rusiškos kilmės degalų gali pasitaikyti mažesnėse degalinėse, bet taupydami vis tiek padėsime kitoms šalims gauti nerusiškų išteklių.
„Yra labai gerai, kad Lietuva neperka nei rusiškų dujų, nei naftos. Tačiau nereikia pamiršti, kad mes perkami iš kažkur kitur, o kažkas kitas, pavyzdžiui Indijoje, perka rusišką“, – pasakojo „Žiedinės ekonomijos“ steigėjas Domantas Tarasevičius.
Yra siūlymų magistralėse mažinti automobilių greitį. „Jeigu tu važiuoji 110 km/h greičiu, tai vidutinis automobilis šimtui kilometrų sunaudos 6–7 litrus degalų. Prie 140 km/h didėja 2–3 litrais, o susitaupo vos kelios minutės“, – tęsė D. Tarasevičius.
Pataupyti verta ir elektrą. Beveik visa elektra perkama iš Skandinavijos, bet nedidelė dalis dar patenka iš Baltarusijos ir Rusijos.
