Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šeštadienį pareiškė, kad Vakarų šalys atrodo praradusios „tikrovės nuovoką“ dėl Ukrainos eurointegracijos šalininkų protestų, kuriuos jis laiko provokatorių darbu.

Pasak S.Lavrovo, „karštligiška“ reakcija į praėjusį mėnesį priimtą Ukrainos sprendimą nepasirašyti asociacijos sutarties su Europos Sąjunga (ES) buvo neproporcingas atsakas į „visiškai normalų“ sprendimą. Rusijos diplomatijos vadovas taip pat pareiškė, kad Maskva laiko padėtį surežisuota ir iš anksto parengta.

„Kelia nuostabą su isterija besiribojanti reakcija į legitimios Ukrainos valdžios suverenų sprendimą, – sakė jis. – Ką padarė (prezidento Viktoro) Janukovyčiaus vyriausybė? Ar ji pasitraukė iš (branduolinio ginklo) neplatinimo sutarties? Ar paskelbė kurianti branduolinę bombą? Galbūt kam nors įvykdė egzekuciją?“

„Į gatves išeina tokio masto demonstracija ir su tokiais nuožmiais šūkiais, kad atrodo, jog šalis paskelbė karą kokiai nors taikiai valstybei prieš Ukrainos liaudies valią, – S.Lavrovas sakė interviu naujienų televizijai „Rossija 24“. – Tai netelpa į normalios žmogiškos analizės rėmus. Nekyla abejonių, kad už viso to stovi provokatoriai. Faktas, kad mūsų partneriai Vakaruose, matyt, prarado tikrovės pojūtį, kelia man didelį liūdesį.“
Ukraina atmetė plačią politinės asociacijos ir laisvosios prekybos sutartį su ES, argumentuodama, kad dėl to gali nutrūkti svarbūs prekybos ryšiais su Rusija, todėl šalies ekonomika patirtų didelę žalą.

Šis netikėtas žingsnis išprovokavo didžiausią protestų bangą nuo 2004 metų prodemokratinės Oranžinės revoliucijos.

Naujausiame interviu S.Lavrovas sakė, kad ES „vilioja“ Ukrainą ir kitas Rytų Europos šalis, nes jos yra pelningos rinkos, „kurios bus užtvindytos labiau konkurencingais ES produktais, nušluodama jų pramonės įmones“.

„ES laiko Ukrainą nemokamu priedu prie pelno. Maskva ketina rimtai pasikalbėti apie padėtį Kijeve su partneriais iš Europos Sąjungos, – pažymėjo ji. – Dabar mūsų ES partneriai labiausiai jaudinasi dėl to, kad sprūsta toks pakankamai pigus, jeigu ne nemokamas priedas prie pelno – ypač krizės sąlygomis.“

Be to, Vakarų šalių reakciją taip pat lemia ideologinės priežastys, mano S.Lavrovas.

„Antroji priežastis – ideologinis nusiteikimas. Tie, kas mąstė kategorijomis „arba – arba“, taip pat tie, kurie per viso Rytų partnerystės projekto pagrindiniu uždaviniu laikė būtinybę bent jau dirbtinai, naudojant šantažą, atplėšti mūsų kaimynes nuo Rusijos, pamatė, kad tai toli gražu nėra paprasta“, – aiškino jis.