Kažkada kitoje Geležinės uždangos pusėje buvusios Europos Sąjungos (ES) šalys turėtų labiausiai bijoti Rusijos agresijos, tačiau jos lygiai taip pat gali labiausiai nukentėti nuo sankcijų Maskvai, todėl kol kas, atrodo, jų baimė prarasti pinigus yra didesnė.

Pastarosiomis savaitėmis sovietų blokui priklausiusios 11-a ES šalių leido suprasti, kad daugelis jų atkakliai priešinsis bet kokioms Bendrijos pastangoms pradėti trečiąjį sankcijų etapą, kuris paliestų prekybą su didžiąja kaimyne ir šalių ekonominius ryšius.

O juk būtų natūralu, jei šios šalys pasisakytų už kuo griežtesnius veiksmus – praeityje jos buvo Rusijos okupuotos, o šiai aneksavus Krymą, daugelis jų turi pagrindo baimintis, kad po Ukrainos gali ateiti jų eilė.

Tai, kad net šios Rytų Europos valstybės, išskyrus Lenkiją ir porą kitų, vengia griežtesnių sankcijų Rusijai, rodo, kaip sunku bus ES sankcijų šalininkams pasiekti susitarimą su visomis 28 narėmis dėl jų siūlymų.

Pasak daugelio buvusių socialistinio bloko šalių pareigūnų, pagrindinis jų rūpestis yra ne saugumui iškilusi grėsmė, o kaip nepakenkti jų gležnoms ekonomikoms, kurioms prekybos ir turistinių ryšių su Rusija nutraukimas suduotų skaudų smūgį.

„Kai vienas ketvirtadalis iš (mūsų pagaminamų) automobilių, maždaug 250 tūkst., keliauja į Rusijos Federaciją, kokį poveikį (tolesnės sankcijos) turėtų automobilių pramonei? Katastrofišką“, – Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico sakė praėjusią savaitę žurnalistams.

„Kodėl dabar turėtumėme priimti sprendimus, kurie keltų pavojų mūsų ekonomikai ir mūsų žmonėms?“, – klausė jis.

Vis tik Lenkija, kuri yra didžiausia ekonomika šiame regione, pasisako už griežtesnę poziciją Rusijos atžvilgiu ir Briuselio susitikimuose ragina pradėti trečią sankcijų etapą, kuris lydėtų lėšų įšaldymus, vizų išdavimo draudimus ir derybų dėl ES ir Rusijos bendradarbiavimo nutraukimą.

Lenkijos poziciją palaiko tik Rumunija ir Estija.

„Esame pasirengę palaikyti griežčiausias įmanomas priemones, – Estijos gynybos ministras Urmas Reinsalu sakė penktadienį žurnalistams. – Putino įvykių dėstymas kelia grėsmę visos Europos saugumui, įskaitant Estiją“.

Rytų Europos susirūpinimas dėl sankcijų Rusijai rodo, kad jos ekonominiai ryšiai su Rusija yra glaudžiai persipynę net praėjus daugiau nei 20 metų po Varšuvos pakto galiojimo nutraukimo. Ir tai - kur kas daugiau nei energetinių išteklių iš Rusijos poreikis.

Čekijos sostinėje Prahoje gausu rusakalbių turistų, kurie su pilnais pirkinių krepšiais blaškosi po parduotuves prie Vaclavo aikštės, o taip pat būriuojasi prie kelionių agentūrų kioskų, siūlančių ekskursijas po miestą rusiškai. Čekijos prekybos rūmų duomenimis, dėl griežtų ekonominių sankcijų Rusijai būtų prarasta iki 50 tūkst. darbo vietų.

Čekijos vyriausybė vis tik nenorėtų, blokuodama ekonomines sankcijas, užrūstinti didžiųjų Europos galių, tokių kaip Vokietija. Bet „tai nėra tai, dėl ko mes norime spausti“, sakė vienas Čekijos pareigūnas, susipažinęs su ES vykstančiomis diskusijomis. – „Tai turės neigiamos įtakos mūsų ekonomikai“, – pridūrė jis.

Bulgarija, kuri yra labiausiai nuo Rusijos ekonomiškai priklausanti ES šalis, sako, kad prieštaraus griežtoms sankcijoms. Jai antrina ir Slovėnijos pareigūnai.

Vengrijos vyriausybė neseniai pasirašė sutartį su Rusija dėl jos atominės elektrinės Pakse rekonstrukcijos. Rusija yra didžiausia Vengrijos prekybos partnerė už ES ribų.