Po dviejų dešimtmečių aistringos meilės Vašingtonui pokomunistinėje erdvėje bręsta nusivylimo nuotaikos, rašo Didžiosios Britanijos žurnalas „The Economist“.

„Ideali santuoka“ iširo

Ilgą laiką Jungtinių Valstijų ir Rytų Europos santykių pagrindas, tarsi idealios santuokos, buvo tvirtas emocinis ryšys ir tarpusavio parama.

Šio romano ištakos siekia Šaltojo karo laikus. Vakarų Europa kartais pataikaudavo Sovietų imperijai, tuo tarpu JAV visuomet laikėsi tvirtos pozicijos. Kai griuvo Berlyno siena, buvę disidentai ir Šaltojo karo veteranai suprato, kad turi daug bendra. Jungtinės Valstijos išplėtė NATO, užtikrindamos Rytų Europos saugumą. Pokomunistinės valstybės už tai atsidėkojo ištikimai palaikydamos Ameriką, siųsdamos savo karius į Iraką ir Afganistaną.

Kadaise itin šilti santykiai šiandien atrodo pašliję. Vokietijos Marshallo fondo neseniai atlikta apklausa parodė, kad Vakarų Europa labiau palaiko JAV ir NATO, nei tai daro pokomunistinės valstybės Senojo žemyno rytuose. O juk dar pernai rytinė kontinento dalis ištikimai palaikė George‘ą W.Bushą, kai Vakarų Europa kaltino jį nekompetentinga ir pernelyg griežta politika.

Į Baltuosius Rūmus atėjus Barackui Obamai, JAV įvaizdis pasaulyje pagerėjo, bet ne tokiose šalyse, kaip Lenkija ar Rumunija. Politikai Europos rytuose jaučia nusivylimą. Liepos 22 d. 22 žymūs šio regiono politikos veikėjai, įskaitant Vaclavą Havelą ir Lechą Walęsą, pasirašė po atviru laišku skųsdamiesi, kad transatlantiniai ryšiai pašlijo.

Vašingtonas nuvylė partnerius

Viena iš priežasčių yra tai, kad B.Obamos administracija nusprendė iš naujo apsvarstyti, ar būtina Lenkijoje ir Čekijoje dislokuoti JAV priešraketinės gynybos elementus, kurie apsaugotų Europą ir JAV nuo Irano raketų. Šie planai smarkiai pykdė Rusiją. Maskva Vašingtono ketinimus vertino kaip įsibrovimą į jos kiemą. B.Obamai pakeitus ankstesnės JAV administracijos sprendimą ir nusprendus neplėsti priešraketinės gynybos sistemos, Rytų Europa šį žingsnį pavadino nuolaidžiavimu Rusijai.

Lenkija taip pat nerimauja, kad negaus žadėtų JAV raketų „Patriot“, kurios, pagal ankstesnį planą, turėjo saugoti amerikiečių priešraketinės gynybos bazę.

Be to, B.Obamos administracija rugsėjo 1 d. sugadino lenkams 70-ųjų Antrojo pasaulinio karo pradžios metinių minėjimą. Rusija, Vokietija ir kitos šalys į Lenkiją atsiuntė savo aukštus atstovus, o Vašingtonas iš pradžių ketino atsiųsti į pensiją išėjusį Billo Clintono administracijos pareigūną Williamą Perry, griežtą NATO plėtros skeptiką. Tiesa, lenkams pareiškus nepasitenkinimą, į Varšuvą nuvyko B.Obamos nacionalinio saugumo patarėjas Jimas Jonesas. Tačiau Lenkija vis tiek pasijuto įžeista.

Transatlantinius santykius taip pat temdo iš JAV specialiųjų tarnybų nutekėjusi informacija, kad Lenkijoje, Rumunijoje ir Lietuvoje buvo laikomi ir tardomi įtariami teroristai. Visos trys šalys griežtai paneigė šiuos gandus, tačiau bent dalis žmonių dabar galvoja, kad partnerystė su Jungtinėmis Valstijomis reiškia nuolaidžiavimą ir pagalbą slapta grobiant bei kankinant žmones. Taigi kitą kartą konfidencialiai paprašęs pagalbos iš savo partnerių, Vašingtonas gali nesulaukti didelio entuziazmo.

Penktas straipsnis tėra fikcija?

NATO įvaizdis Rytų Europoje taip pat smuko. Naujos Aljanso valstybės narės teigia, kad jų rinkėjai nepritars dalyvavimui tolimuose konfliktuose, jeigu nebus užtikrintas jų saugumas nuo Rusijos. Maskva ir Minskas neseniai pradėjo didelio masto bendras pratybas grėsmingu pavadinimu „Vakarai“. Tai labai neramina Rytų Europą.

Per liepą vykusią NATO konferenciją Briuselyje rytų europiečiai pakraupę klausėsi Vokietijos mokslininko, kuris pareiškė, kad vadinamasis penktas straipsnis, Aljanso kolektyvinio saugumo kertinis akmuo, tėra fikcija. Ar Rusijos agresijos prieš Baltijos šalis ar Lenkiją atveju NATO imsis veiksmų ar tiesiog pakonsultuos? Eilinis rytų europietis Aljansą apibūdintų kaip XVIII a. Lenkijos Seimą, kuris tapo vieno neatsakingo nario įkaitu.

NATO bando išsklaidyti šiuos nuogąstavimus. Aljanso grėsmių analizės komitetas pateikė naują Rusijos vertinimą, ėmėsi nenumatytų atvejų planavimo. Baltieji rūmai dabar tam skiria daugiau pastangų, nei ankstesnė JAV administracija. Tačiau Lenkija nori praktinių veiksmų, reguliarių pratybų, kuro ir amunicijos. Ypač tuo atveju, jeigu JAV priešraketinės gynybos bazė visgi nebus dislokuota šioje šalyje.

Nesantaikos obuolys – Rusija

Sąjungininkų tarpusavio problemų sprendimui trukdo garsiai skelbiamas B.Obamos planas atgaivinti santykius su Rusija. Tam iš principo prieštarauja tik maža dalys rytų europiečių, bet dauguma nerimauja, kaip šie ketinimai bus praktiškai įgyvendinami. Ar Rusija mainais už paramą spaudžiant Iraną pareikalaus didesnės įtakos regione? JAV Valstybės departamentas iš visų jėgų stengiasi nuraminti sąjungininkus. Tačiau šios šalies Nacionalinio saugumo taryboje Europos klausimus kuruoja Liz Sherwood Randall, dirbusi kartu su W.Perry ir palaikanti jo požiūrį į NATO plėtrą. Rytų Europos pareigūnai kaskart krūpteli išgirdę jos vardą.

Reikėtų pripažinti, kad Jungtinės Valstijos turi ir svarbesnių problemų, nei santykiai su Rytų Europa. Priminimai apie savo svarbą ir viešas inkštimas Vašingtone atsimuša it žirniai į sieną. Galbūt rytų europiečiai buvo pernelyg naivūs, bendradarbiaudami su JAV G.W.Busho laikais, bet ir kai kurie B.Obamos administracijos pareigūnai pripažįsta, kad santykiai galėtų būti geresni.