S. Hawkingo palaikai bažnyčioje bus palaidoti per padėkos pamaldas vėliau šiais metais, antradienį pranešė abatija.

Jo šeima anksčiau patvirtino, kad laidotuvių apeigos įvyks kovo 31 dieną Didžiojoje Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje Kembridžo universitete, netoli Gonville'io (Gonvilio) ir Caiuso (Kizo) koledžo, kur S. Hawkingas daugiau kaip 52 metus aiškinosi Visatos paslaptis.

S. Hawkingas mirė praėjusį trečiadienį, būdamas 76 metų.

Didžiąją gyvenimo dalį jis praleido neįgaliojo vežimėlyje, paralyžiuotas besivystančios amiotrofinės lateralinės sklerozės (ALS), pažeidžiančios valingus judesius valdančius nervus. Tačiau jo proto genijus pranoko jo fizinę negalią.

Išgarsėjęs su 1988 metų knyga „Trumpa laiko istorija“ (A Brief History of Time), kuri tapo bestseleriu visame pasaulyje, S. Hawkingas savo genijumi ir sąmoju pelnė gerbėjų armiją, toli gražu neapsiribojančią siauru astrofizikų rateliu.

Kaip mokslininkas jis lyginamas su I. Newtonu ir Albertu Einsteinu (Albertu Einšteinu).

Į privačias laidotuvių apeigas, kurios prasidės 14 val. (15 val. Lietuvos laiku), bus pakviesti giminaičiai, draugai ir kolegos. Vėliau Trejybės koledže įvyks privatus priėmimas.

S. Hawkingas buvo garsus ateistas; apie tai užsiminė ir jo vaikai Lucy (Liusi), Robertas ir Timas, dėkodami žmonėms už jų „nuostabius pagarbos pareiškimus“ ir užuojautos žinutes.

„Mūsų tėvas Kembridže gyveno ir dirbo daugiau kaip 50 metų. Jis buvo neatsiejama ir itin gerai atpažįstama universiteto ir miesto dalis. Dėl šios priežasties nusprendėme jo laidotuves surengti mieste, kurį jis taip mylėjo ir kuris mylėjo jį, – sakė vaikai. – Mūsų tėvo gyvenimas ir darbas daug reiškė daugeliui žmonių, ir religingų, ir nereligingų. Tad pamaldos bus ir įtraukiančios (visus), ir tradicinės, atspindinčios jo gyvenimo plotmę ir įvairovę.“

Visatos paslaptis

S. Hawkingas mirė ramiai, savo namuose Kembridže. Jo sveikata prastėjo nuo Naujųjų metų.

Užuojautos knygoje Gonville'io ir Caiuso koledže pasirašė keli tūkstančiai žmonių, o daug daugiau žmonių iš viso pasaulio atsiuntė žinutes internetinei versijai.

S. Hawkingas susirgo būdamas dvidešimt kelerių, gydytojai prognozavo, kad jis gyvens tik kelerius metus, bet jis šias prognozes paneigė.

Dėl ligos jis palaipsniui prarado gebėjimą judėti, liko prikaustytas prie invalido vežimėlio, kone visiškai paralyžiuotas. Kalbėti jis galėjo tik per balso sintezatorių.

Jis tapo vienu garsiausių pasaulio mokslininkų ir pateko į mokslo milžinų panteoną.

Vestminsterio klebonas Johnas Hallas (Džonas Holas) teigė, jog „visiškai tinkama“, kad S. Hawkingo palaikai bus palaidoti abatijoje, „šalia kitų pripažintų mokslininkų“ palaikų.

„Manome, gyvybiškai svarbu, kad mokslas ir religija drauge ieškotų atsakymų į didžiuosius gyvenimo ir Visatos paslapties klausimus“, – sakė jis.

I. Niutonas buvo palaidotas Vestminsterio abatijoje 1727 metais, o evoliucijos teorijos kūrėjas Ch. Darwinas – 1882-aisiais. Netoliese palaidota ir kitų garsių mokslininkų; 1937-aisiais amžinojo poilsio čia atgulė branduolio fizikas Ernestas Rutherfordas (Ernestas Rezerfordas), o 1940-aisiais – fizikas Josephas Johnas Thomsonas (Džozefas Džonas Tomsonas).

Vestiminsterio abatijoje taip palaidoti keli karaliai ir karalienės, aštuoni Britanijos ministrai pirmininkai.

Praėjusį kartą reikšmingos laidotuvės čia įvyko 1989 metais, kai buvo palaidoti aktoriaus Laurence'o Olivier (Lorenso Olivjė) pelenai.