Slovakai šeštadienį balsuoja visuotiniuose rinkimuose, kurie, kaip tikimasi, sudarys sąlygas kairiųjų premjerui Robertui Fico (Robertui Ficui), pasitelkusiam griežtai antiimigracinę platformą, dirbti trečią kadenciją.

Jo politika prieš pabėgėlius susilaukė palankaus atgarsio iš kitų ES vanagų: Čekijos prezidento Milošo Zemano, Vengrijos premjero Viktoro Orbano ir Lenkijos Jaroslawo Kaczynskio (Jaroslavo Kačynskio). Visi atsisako priimti pabėgėlius, kai Europą ištiko didžiausia po Antrojo pasaulinio karo migracijos krizė.

Tvirtindamas, kad pabėgėliais užsimaskavę džihadistai gali prasiskverbti į Europos Sąjungą, šis populistinis lyderis tvirtina, jog po lapkritį buvusių išpuolių Paryžiuje daugiausia katalikiškoje Slovakijoje būtų „stebimas kiekvienas musulmonas“.

„Mes niekada neįsileisime nė vieno musulmono į Slovakiją, mes nesteigsime musulmonų bendruomenių, nes jie kelia didelį saugumo pavojų“, – sakė R.Fico tūkstančiams demonstrantų Bratislavoje per rinkimų kampaniją už jo partiją „Smer-SD“ (Smer-socialdemokratai).

Balsavusiųjų apklausų rezultatai turėtų būti paskelbti maždaug 21 val. Grinvičo (23 val. Lietuvos) laiku, kai baigsis balsavimas, o rezultatai turėtų pradėti aiškėti nuo sekmadienio popietės, sakė rinkimų pareigūnai.

Jaučiuosi saugus

Strateginių studijų centro „Polis Slovakia“ analitikas Janas Baranekas sakė, kad R.Fico „net pakeitė savo partijos šūkį į „Saugoti Slovakiją“, kaip frazėje „saugoti Slovakiją nuo migrantų“.

Prieš rinkimus visoje šalyje švietė reklaminiai skydai su šia žinia.

Strategija, regis, suveikė, nors į šalį atvyksta labai mažai pabėgėlių – dauguma jų teikia pirmenybę turtingesnėms šalims.

„Man patinka tai, kaip jie („Smer-SD“) vadovauja šiai šaliai. Man Fico atrodo patikimas“, – vienoje Bratislavos rinkimų apylinkėje sakė pensininkė, prisistačiusi Annos (Anos) vardu.

Pensininkas Stefanas Kralko (Stefanas Kralkas) AFP sakė, kad R.Fico turi jo balsą, nes jis „jaučiasi saugus“.

R.Fico ir ES sąjungininkai regione žadėjo padėti Bulgarijai ir Makedonijai uždaryti savo sienas su ES nare Graikija, jeigu Atėnai iki kovo vidurio nesustabdys pabėgėlių bangos iš Turkijos.

Slovakijai rengiantis liepos mėnesį pusmečiui perimti pirmininkavimą ES, R.Fico aiškiai perspėjo, jog „pasiekėme tašką, kai ... Graikija tikriausiai bus paaukota Šengeno (zonos) labui“.

Jis taip pat tvirtina, jog Slovakija, kuri nuo 2009-ųjų yra euro zonos narė, nepritaria tam, kad Graikijai būtų teikiama tolesnė finansinė pagalba, ir vadina tai „raudona linija mums“.

Tačiau ne visus patraukė R.Fico rėksminga antiimigracinė pozicija.

Viešojo sektoriaus darbuotojai, kurie jaučiasi palikti Slovakijos ekonominės sėkmės užribyje, prieš rinkimus rengė streikus ir reikalavo kelti algas.

„Fico vis kalba apie musulmonų migrantus ir pamiršta apie slovakų mokytojus ir slaugytojus“, – AFP sakė 44 metų Alena Takacova, dirbanti vienoje Bratislavos įstaigoje. Ji balsuos už „ką nors iš opozicijos“.

„Smer-SD“ turi 83 vietas 150 vietų parlamente, bet analitikai cituoja apklausas, kurios rodo sumažėjimą iki 65-70, kilus susirūpinimui kasdienio gyvenimo klausimais.

Populistinis atspalvis

Kad užsitikrintų trečią kadenciją, R.Fico galėtų atkurti prieštaringai vertinamą 2006-2010-ųjų koaliciją su kraštutinių dešiniųjų Slovakų nacionaline partija (SNS) arba suvienyti jėgas su nuosaikiomis dešiniojo sparno ir centristų partijomis, sako analitikai.

Nors naujasis SNS lyderis Andrejus Danko sušvelnino savo euroskeptiškas, romams priešiškas ir ksenofobiškas pažiūras, jo pavaduotojas nori, kad ES reformomis būtų pažabotos „išpūstos Briuselio administracijos ambicijos valdyti laisvas Europos šalis, (joms) vadovauti ir (jas) reguliuoti“.

„Renkuosi naująją SNS. Danko pakeitė partiją į gera“, – AFP sakė 41 metų mokytojas Milosas, kuris nesutiko nurodyti savo pavardės ir kuris savo balsą atidavė Bratislavoje.

Komentatoriai taip pat pripažįsta tikimybę, nors ir mažą, kad dešiniojo sparno ir centristų liberalų partijų grupė galėtų drauge suburti koaliciją ir nušalinti R.Fico.

R.Fico, 51 metų ekskomunistas su ryškiu populistiniu atspalviu, sumažino mokesčius maistui ir padidino vaiko išlaikymo pašalpas bei minimalų atlyginimą, kad paskatintų spartų atsigavimą po pralaimėjimo filantropui Andrejui Kiskai 2014 metais prezidento rinkimuose .