J. Janša laišku kreipėsi į Europos Vadovų Tarybos narius, Slovėnijoje spalio 5 dieną ketinant surengti neformalią lyderių vakarienę.

Jis teigė besitikintis, kad šio susitikimo metu bus numatyti „konkretūs žingsniai būsimoje politikoje Kinijos atžvilgiu“.

„Brangūs kolegos, norėčiau išreikšti tvirtą palaikymą ir solidarizuotis su Lietuva, kuri susiduria su beprecedenčiais ir apgailestauti verčiančiais iššūkiais, bendraujant su Kinija. (...) Turime parodyti Kinijai, kad mes esame vieningi ir kad neleisime Kinijai grasinti nė vienam iš mūsų“, – rašoma laiške.

„Turime rodyti aktyvesnį ir tvirtesnį solidarumą su Lietuva“, – teigiama jame.

Lietuvos Prezidentūra BNS patvirtino gavusi Slovėnijos premjero laišką. Liubliana šiuo metu pirmininkauja ES Tarybai.

J. Janšos teigimu, Kinijos reikalavimas atšaukti ambasadorę ir prekybą naudoti kaip ginklą yra „smerktinas reiškinys, kuris turės įtakos bendriems ES ir Kinijos santykiams“.

„Sėkmingai atremti Kinijos grėsmę galime tik būdami vieningi ir laikydamiesi nuoseklaus ir bendro požiūrio. Turime palaikyti kiekvieną ES valstybę narę, kuri patiria spaudimą“, – teigia Slovėnijos premjeras.

„Nors gerbiame „vienos Kinijos“ politiką, Taivanas išlieka svarbus mūsų partneris. To nederėtų neigti. Lietuva, kaip ir visos ES valstybės narės, yra suvereni šalis ir turi visas teises plėtoti santykius su Taivanu“, – rašo politikas.

Lietuva pastaruoju metu kritikavo žmogaus teisių padėtį Kinijoje, blokavo šios šalies investicijas, o Vyriausybė paskelbė apie ketinimus atidaryti prekybos atstovybę Taivane, kurį Kinija laiko maištaujančia savo provincija.

Dvišaliai santykiai dar labiau ėmė prastėti gegužę Lietuvai pasitraukus iš Pekinui svarbaus ekonominio ir politinio bendradarbiavimo formato 17+1, kuriame daugiausia dalyvauja Vidurio ir Rytų Europos šalys.

Lūžio momentu tapo Taibėjaus sprendimas Vilniuje atidaryti atstovybę Taivano vardu.

Pekinas dėl to rugpjūtį konsultacijoms atšaukė savo ambasadorių ir nurodė tą patį padaryti Lietuvai. Šalies ambasadorė Kinijoje Diana Mickevičienė į Vilnių grįžo rugsėjo pradžioje.

Kinija pastaruoju metu taip pat ėmėsi stabdyti krovininius traukinius į Lietuvą, maisto eksporto leidimų išdavimą, sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas.