Vėl gręžiasi į Maskvą

„Putino dujos – spąstai“, – skelbia plakatas, kuriuo kartu su perbraukta Rusijos invazijos į Ukrainą simboliu tapusia Z raide savo požiūrį į energetiką išreiškė protestuotojai, neseniai pasidarbavę Bulgarijos energetikos ministerijos prieigose.

Kai septynis mėnesius dirbusi Kirilo Petkovo vadovaujama vyriausybė pralaimėjo balsavimą dėl pasitikėjimo, tokie vaizdai Bulgarijos sostinėje vis dažnesni.

Praėjusią savaitę Bulgarija pranešė pradėjusi derybas su Rusijos bendrove „Gazprom“ dėl galimybės atnaujinti dujų tiekimo sutartį. Laikinasis premjeras Galabas Donevas neigė, kad jo vyriausybė keis Bulgarijos geopolitinį kursą. Esą, kalbama ne apie naujų sutarčių su „Gazprom“ sudarymą, bet apie galimybę užsitikrinti tiekimą šildymo sezonui.

Tačiau prie parlamento susirinkusiems protestuotojams tokios kalbos pasirodė per menkas argumentas. Jiems nepatinka ne vien atnaujinami ryšiai su „Gazprom“, bet ir Kremliaus įtaka Bulgarijos politikams.

Politiniai prioritetai

Nuo pernai gruodžio dirbusi K.Petkovo vyriausybė, kovojusi su šalyje išplitusia korupcija, paviešino atvejus, rodančius, kaip pinigų srautai iš Maskvos daugelį metų darė įtaką aukšto rango politikams ir darbuotojams, kad Bulgarija taptų priklausoma nuo rusiškų dujų.

Šiuo laikotarpiu iš šalies buvo išsiųstas būrys šnipinėjimu apkaltintų Rusijos diplomatų. Palyginti nedidelėje šalyje metų metus dirbo neproporcingai daug diplomatinį rangą turinčių rusų. K.Petkovo vyriausybės rūpesčiu iš 118 ambasados darbuotojų buvo išprašyti net 70.

Logiška, kad staiga draugystės su Rusija išsižadėjusi Bulgarija kartu su Lenkija dar balandį tapo pirmosiomis ES šalimis, kurioms Maskva visiškai nutraukė dujų tiekimą, nors su šalimi pasirašyta sutartis turėjo galioti iki 2022 m. pabaigos. Tada „Gazprom“ aiškino, esą Sofija atsisakė už tiekimą atsiskaityti rubliais.

Bulgarija patyrė ir daugiau Kremliaus smūgių: prieš pat Velykas surengus kibernetinę ataką prieš šalies paštą, sutriko pensijų mokėjimas, atakuota ir elektros tinklų sistema.

Reaguodama į energetinį iššūkį, K.Petkovo vyriausybė išeities ieškojo Vakaruose. Operatyviai pasirūpino, kad suskystintosios dujos šalį pasiektų transatlantiniais tanklaiviais, paspartino dujotiekio, kuriuo dujos iš Azerbaidžano būtų tiekiamos į Bulgariją, statybą.

Tačiau galiausiai ir taip trapi penkių partijų koalicija, vadovaujama K.Petkovo aljanso „Mes tęsiame permainas“, subyrėjo, o rugpjūčio 2-ąją ir pačiam premjerui teko palikti postą. Kova su politikų, mafijos ir abejotinos reputacijos verslo įtaka prieš save nuteikė pernelyg daug jėgų.

Kremliaus taikinys

Spalio 2-ąją Bulgarijoje vėl vyks rinkimai – jau ketvirti per mažiau nei dvejus metus. Šaliai vėl teks rinktis tarp teisinės valstybės ir nepotizmo, provakarietiško ir prorusiško požiūrio.

Turint omenyje sprendimus, kuriems teko ryžtis dėl pasikeitusio Rusijos statuso energetikos rinkoje, balsavimo Bulgarijoje baigtis turi didelę reikšmę ir visam žemynui.

Dėl geografinės padėties prie Juodosios jūros esanti Bulgarija galėtų suvaidinti svarbų vaidmenį alternatyvių energijos šaltinių ieškančiai Europai. Be to, Bulgarijos balsas yra labai svarbus sprendžiant ES sankcijų Maskvai klausimus. Kol kas dažniausiai prieš srovę plaukia Vengrija.

Skirtingai nei Vengrijoje, kur didžiausias visoje ES putinofilas premjeras Viktoras Orbanas balandį vėl laimėjo rinkimus, Bulgarijoje didesnė nuotaikų įvairovė.

Bulgarija kultūriškai tradiciškai yra glaudžiai susijusi su Rusija, didelę įtaką čia turi ne tik gausi rusakalbė diaspora, bet ir įžūli Kremliaus propaganda.

Bulgarijos socialinėje žiniasklaidoje melagienų koncentracija įspūdinga. Vien ką reiškia tai, kad savo kanalą jutube turinti Rusijos ambasadorė Bulgarijoje aiškino, jog Bulgarija egzistuojanti tik todėl, kad rusai bulgarus apgynė nuo Osmanų imperijos.

Bulgarijos žmonės jau daugelį metų protestuoja prieš nepotizmą ir teisinės valstybės principų pažeidimus, dėl kurių šalis ekonominiu požiūriu užima paskutinę vietą ES. Meilės Rusijai neprideda ir skandalingasis mėginimas „Novičiok“ nuodais nunuodyti verslininką Emilianą Gebrevą, ketinusį tiekti ginklų Ukrainai.

Po vasario 24-ąją prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą, Vladimiro Putino politiką neigiamai vertinančių bulgarų skaičius dar labiau išaugo. Anot Demokratijos studijų centro ekspertų, Rusiją palaikančios ir nepalaikančios visuomenės dalys šiandien yra praktiškai vienodos. Veikiausiai tai – viena priežasčių, kodėl R.Radevas ir jo pasirinkti pereinamojo laikotarpio ministrai vengia pernelyg palankaus požiūrio į Rusiją.

Bulgarija daug nesiskelbdama per Lenkiją į Ukrainą tiekia šaudmenis iš savų sovietinių atsargų. Tačiau lygiai tokius pat neviešus ryšius, tik jau su Maskva, anot ekspertų, palaiko ir dabartinis ministrų kabinetas.

Laisvė ir gerovė išvien

Kai rizikuojama šalies ateitimi, nenuostabu, kad Vakaruose išsimokslinęs, verslą turėjęs K.Petkovas nenori lengvai pasiduoti. 42 metų Harvardo absolventas, į politiką atėjęs kovoti su korupcija, bando laimę dar sykį. Jo rinkimų kampanijos svarbiausi klausimai – ne didžioji geopolitika, bet kaip ir anksčiau: teisinės valstybės kūrimas, darbo vietos, ekonomikos situacija. Visa tai, žinoma, labai susiję su šalies energetine nepriklausomybe.

K.Petkovo vyriausybė nuo pat pirmos savo kadencijos dienos siekė paspartinti atšakos, sujungsiančios Bulgariją ir Transadrijos dujotiekį, statybas. Šiuo dujotiekiu dujos iš Azerbaidžano per Turkiją keliauja į Graikiją ir Italiją. Be to, nuo 2023 m. šiuo dujotiekiu iš Graikijos suskystintosios dujos bus tiekiamos ir kitoms Pietų Europos valstybėms, ir tai suduotų skaudų smūgį ilgus metus regione viešpatavusiam Rusijos monopoliui.

K.Petkovo pirmtakų vyriausybės atidėliojo dujotiekio tiesimą, vis rasdamos pasiteisinimų. Šiandien atšaka baigta ir išbandyta. Tačiau laikinasis energetikos ministras Rozenas Hristovas tikina: dujotekis dar negali veikti. Dėl sutarčių su Azerbaidžanu teko derėtis iš naujo. Ir dėl iš JAV užsakytų laivų su suskystintosiomis dujomis kilo naujų klausimų: vyriausybė atmetė tolesnio tiekimo galimybę, esą, R.Hristovo žodžiais, dėl didėjančių iškrovimo išlaidų dujų kaina būtų per didelė.

Skandalingi tyrimai

Daug ankstesnės reformatorių vyriausybės kritikos sulaukė ir trejus metus statyto, pernai pradėto eksploatuoti dujotiekio „Balkan Stream“, kuriuo rusiškos dujos tiekiamos į Vengriją ir Serbiją, istorija.

Nors dujotekio projektui Bulgarija skyrė 1,5 mlrd. eurų, šalis iš šio vamzdyno, anot K.Petkovo, negauna nė vienos dujų molekulės. Pagrindinis šio dujotiekio tikslas – iš dujų tranzito žemėlapio eliminuoti Ukrainą, šalutinis – papildyti valdininkų kišenes. Kai šių metų pradžioje K.Petkovo komanda ėmėsi tvarkyti pirmtakų palikimą, ankstesnio premjero Boiko Borisovo padėjėjo garaže buvo rastas naujutėlis visureigis, už kurį sumokėjo dujotiekį eksploatuojanti Rusijos bendrovė.

Nors kilus skandalui buvo sulaikytas ir pats B.Borisovas, netrukus jis atgavo laisvę. Tuometis premjeras aiškino buvusių valdininkų įtaką generalinei prokuratūrai, tačiau nušalinti politiškai angažuoto jos vadovo daugumos parlamente neturintis K.Petkovo aljansas negalėjo.

„Balkan Stream“ istoriją K.Petkovas yra pavadinęs įrodymu, kad jo skelbiama kova su korupcija ir kova dėl nepriklausomybės nuo Rusijos yra susijusios. Žmonės, kurie vos atsibudę ryte nori ką nors pavogti iš valstybės, yra tie patys, kurie turi verslo reikalų su Maskva, sakė K.Petkovas. „V.Putinas korupciją naudoja kaip užsienio politikos priemonę“, – gegužę viename interviu užsienio spaudai sakė politikas.

„Prieš mano kadenciją mūsų valstybinė dujų bendrovė nusprendė atsisakyti tiekimo sutarties su Azerbaidžanu, kuri būtų diversifikavusi tiekimą. Vietoj to Rusijos valstybinė bendrovė „Gazprom“ turėjo vėl tiekti dujas, net ir už daug didesnę kainą. Nustatėme slaptųjų tarnybų darbuotojus, kurie gavo pinigų iš Rusijos“, – pasakojo K.Petkovas.

Svarbu ir partneriams

Apklausų duomenimis, šiuo metu K.Petkovo Reformų partija, nors ir truputį atsilikdama, žengia koja kojon su B.Borisovo partija GERB: už abi balsuotų po maždaug penktadalį rinkėjų. Likusi fragmentuota visuomenės dalis pasiskirsčiusi tarp mažų reformų partijų, socialistų ir atvirai antivakarietiškų aljansų.

Kylant dujų ir elektros kainoms, rinkėjus nesunku suvilioti pažadais. Tačiau dar būdamas premjeru K.Petkovas tikino, kad vyriausybė nepaliks likimo valioje žmonių, neišgalėsiančių mokėti už sparčiai brangstančias dujas. Tad balsuodami už reformatorių bulgarai gali tikėtis ne tik išgyventi sunkią žiemą, bet ir atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos ir iš jos penimos korupcijos bacilos.

„Jei būsimoji vyriausybė atšauks K.Petkovo pastangas ir sugrąžins Bulgariją į „Gazprom“ įtaką, tai turės didžiulių padarinių Europai“, – nuogąstauja Bulgarijos ekspertas, Naujosios Europos instituto analitikas Jakubas Bielamovičius. Jis įtaria, kad reformų vyriausybei būtų buvę lengviau, jei karas Ukrainoje nebūtų sukėlęs tokios stiprios geopolitinės poliarizacijos šalyje.

Dabar, pasak jo, kyla rizika, kad rasis Sofijos ir Budapešto ašis, kuri gali blokuoti sankcijas Maskvai. „Tikriausiai Bulgarija nebūtų tokia atvirai prorusiška, kokia šiuo metu yra Vengrija. Tačiau Sofijos vyriausybė tikrai rastų būdų, kaip atidėti ar uždelsti sprendimus“, – mano ekspertas.