Per vaizdo ryšiu įvykusį JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno), Australijos ministro pirmininko Scotto Morrisono (Skoto Morisono) ir JK vyriausybės vadovo Boriso Johnsono (Boriso Džonsono) susitikimą paskelbtas pranešimas apie kuriamą aljansą neabejotinai smarkiai supykdys Pekiną.

Nepasitenkinimą greitai pareiškė ir Prancūzija, vedusi derybas su Australija dėl įprastinių povandeninių laivų pardavimo. Pagal šį kontraktą Australija būtų nupirkusi povandeninių laivų už daug milijardų dolerių.

J. Bidenas sakė, jog užtikrinus Australijai sąlygas pasistatyti atominių povandeninių laivų, ši šalis turės „moderniausias galimybes, o jų mums reikia norint manevruoti ir gintis nuo sparčiai besiplėtojančių grėsmių“.

Australijos povandeniniai laivai nebus apginkluoti branduoliniais ginklais, tik varomi branduoliniais reaktoriais, pabrėžė J. Bidenas ir kiti lyderiai.

S. Morrisonas vėliau paskelbė, kad Australija taip pat įsigis amerikietiškų tolimojo nuotolio sparnuotųjų raketų „Tomahawk“.

Kinijos motyvas

Trys lyderiai paskelbdami partnerystę, pramintą AUKUS, Kinijos nepaminėjo, bet šis motyvas yra akivaizdus.

„Mūsų pasaulis tampa sudėtingesnis, ypač čia, mūsų regione, Indijos ir Ramiajame vandenynuose. Tai veikia mus visus. Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono ateitis paveiks visų mūsų ateitį“, – sakė S. Morrisonas.

B. Johnsonas pridūrė, kad drauge su kolegomis dirbs dėl „stabilumo ir saugumo Indijos ir Ramiojo vandenyno regione išsaugojimo“.

Praėjusią savaitę lankydamasi Pietryčių Azijoje, JAV viceprezidentė Kamala Harris (Kamala Haris) apkaltino Pekiną „veiksmais, keliančiais grėsmę taisyklėmis pagrįstai tarptautinei tvarkai“, ypač Pietų Kinijos jūroje, kur pastaraisiais metais dažnai kildavo Kinijos teritorinių ginčų su kaimynėmis.

„Sudėtingas projektas“

Ateinančius pusantrų metų minimų trijų šalių techniniai darbuotojai ir karinių jūrų laivynų atstovai spręs, kaip modernizuoti Australijos pajėgumus. Pasak B. Johnsono, tai bus „vienas sudėtingiausių ir techniškai sunkiausių projektų pasaulyje, truksiantis dešimtmečius“.

Be povandeninių laivų laivyno, AUKUS suvienys jėgas ir dėl „kibernetinių, DI (dirbtinio intelekto), ypač taikomojo DI, kvantinės technologijų, tam tikrų povandeninių pajėgumų“, sakė J. Bideno administracijos aukšto rango pareigūnas.

Jis ne kartą pabrėžė, kad sprendimas yra unikalus ir kad neskaitant Australijos Didžioji Britanija yra vienintelė kita valstybė, gavusi JAV pagalbą atominių laivų laivynui sukurti.

„Ši technologija itin delikati, – sakė pareigūnas. – Laikome ją skirta ypatingam atvejui.“

Kinijai kuriant savo karinį jūrų laivyną ir nuolat metant iššūkį dešimtmečius trukusiam JAV kariniam dominavimui Azijoje, AUKUS sukūrimas akcentuojant povandeninius laivus turi „pasiųsti patikinimo ir ryžto išlaikyti stiprią atgrasomąją poziciją signalą“, pabrėžė minimas JAV pareigūnas.

Pasak jo, net ir be branduolinių ginklų naujieji povandeniniai laivai sudarys sąlygas Australijai „veikti daug aukštesniu lygiu“.

„Atominiai povandeniniai laivai tikrai turi geresnes nesusekamumo radiolokatoriais („stealth“), greičio, manevringumo, išlikimo charakteristikas ir išties didelį patvarumą“, – sakė pareigūnas.

„Bus daug daugiau mūsų karinių laivynų ir branduolinės infrastruktūros suderinamumo, – sakė jis. – Tai esminis sprendimas, esminis. Juo Australija,... Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija susiejamos ištisoms kartoms.“

Susitarimo su Prancūzija nebus

Bandydamas nuraminti Paryžių J. Bidenas sakė, kad Prancūzija yra „svarbi partnerė ir sąjungininkė“ Indijos ir Ramiojo vandenynų regione.

Tačiau naujasis aljansas torpedavo Australijos susitarimą su Prancūzija dėl įprastinių povandeninių laivų pirkimo, asmeniškai remtą prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono).

S. Morrisonas ketvirtadienį ryte patvirtino, kad Australija atsisako šio kontrakto.

Anksčiau paskelbtame Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime sakoma, kad amerikietiškų povandeninių laivų pasirinkimas „prieštarauja tarp Prancūzijos ir Australijos vyravusio bendradarbiavimo raidei ir dvasiai“.

Kontraktas su Prancūzija pasirašymo metu buvo vertas maždaug 50 mlrd. Australijos dolerių (31 mlrd. eurų). Pastaruoju metu jis buvo vertinamas maždaug 90 mlrd. Australijos dolerių.

Prancūzų kompanija buvo sutikusi pastatyti 12 įprastinių povandeninių laivų, bet užsakymo įvykdymas vėlavo ne vienus metus, biudžetas buvo gerokai viršytas, kilo komplikacijų dėl Australijos vidaus politikos.

Apie AUKUS paskelbta Kinijai užimant vis agresyvesnę poziciją ir Australijai dėl to didinant išlaidas gynybai.

S. Morrisonas su J. Bidenu vėl kalbėsis rugsėjo 24 dieną, šįkart – akis į akį. Susitikimas įvyks per pirmą „Ketverto“ („Quad“) diplomatinės grupės – JAV, Australijos, Japonijos ir Indijos, laikomų atsvara Kinijai – susirinkimą Baltuosiuose rūmuose.

Baltieji rūmai: JAV ir Prancūzija aptarė aljansą su Australija prieš skelbiant pranešimą

Prancūzija ir Jungtinės Valstijos buvo surengusios aukšto lygio derybas prieš paskelbiant pranešimą apie kuriamą naują JAV, Jungtinės Karalystės ir Australijos saugumo aljansą, pagal kurį Kanbera gaus amerikietiškų branduolinių povandeninių laivų, ketvirtadienį pranešė vienas Baltųjų rūmų pareigūnas.

„Aukšto rango administracijos pareigūnai palaikė ryšį su savo kolegomis prancūzais aptardami AUKUS, taip pat ir prieš paskelbiant pranešimą“, – sakė tas pareigūnas naujienų agentūrai AFP.

„Paliksiu mūsų partneriams australams paaiškinti, dėl ko jie siekė šios naujos technologijos“, – pridūrė jis.

„Artimai bendradarbiaujame su Prancūzija dėl bendrų interesų Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, tai darysime ir toliau“, – kalbėjo tas pareigūnas.

Tačiau Prancūzijos ambasados atstovas paneigė, kad būta tokių konsultacijų.

„Mes nebuvome informuoti prieš amerikiečių ir australų žiniasklaidai paskelbiant pirmuosius pranešimus apie tą susitarimą, kelios valandos iki Joe Bideno (Džo Baideno) oficialaus pareiškimo“, – nurodė atstovas.